Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

22 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
Kilo iš magnatų Hlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio Hlebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo [[1516]] m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės [[Bona Sforza|Bonos Sforsos]] patikėtiniu. [[1527]] metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas Hlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo [[1529]] m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo [[1530]] m. Nuo [[1532]] m. – Polocko vaivada.
 
Dalyvavo [[LDK-Maskvos karas (1534–1537)|ATR-Maskvos kare (1534–1537)]]. Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. [[1535]] m. vasarą Jonas Hlebavičius, kartu su [[Jurgis Radvila I|Jurgiu Radvila]] ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. [[1536]] m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi (Andrzej Niemirowicz) Jonas Hlebavičius bandė grąžinti [[Sebežas|Sebežą]], bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
 
1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į [[Maskva|Maskvą]], kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko [[Gomelis]], o Maskvos valstybei – Sebežas ir [[Severščina]]. [[1542]] m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo [[1546]] m. – [[Lietuvos didysis kancleris]].
Anoniminis naudotojas