|
|registro Nr. =
}}
'''Aušros Vartai''' – statinys [[Vilnius|Vilniuje]], vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų [[Vilnius|Vilniuje]], pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Aušros Vartuose įsikūrusioje [[Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia|Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje]] laikomas [[Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas|Šv. Mergelės Marijos paveikslas]], kuris yra krikščionių garbinamas kaip stebuklingas.
== Pavadinimas ==
Pirmą kartą minimi Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio [[aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje, išleistoje [[Gardinas|Gardine]] 1503 m. rugsėjo 6 d., pagal kurią žinoma, kad iki to laiko Vilnius nebuvo aptverta mūrine siena, o sostinės gynyba koncentravosi [[Aukštutinė pilis|Aukštutinėje]] ir [[Žemutinė pilis|Žemutinėje]] Vilniaus pilyse. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patys miesto gyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Totoriams atremti Aleksandras net buvo pašaukęs į kariuomenę Vilniaus miestelėnus. Miestiečių prašomas jis leido miestelėnų lėšomis aptverti sostinę siena, o joje įrengti tik penkerius vartus, kuriuose dieną ir naktį turi budėti sargyba. Leidime bendrais bruožais nurodoma fortifikacijų linija ir vartų vietos. Greitesniam darbų vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestiečius nuo kariuomenės prievolės. Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais, tarp jų ir Aušros Vartais. Aušros Vartai buvo aukščiausiame šių įtvirtinimų taške, pavojingiausioje vietoje priešų puolimo atveju. Galutinai siena baigta tik 1522 m. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.
[[Vaizdas:NMP Ostrobramska.JPG|thumb|left|[[Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas|Mergelės Marijos paveikslas]]]]
[[1621]]–[[1626]] m. šalia vartų, miesto pusėje, atsirado [[Karmelitai|karmelitų]] vienuolynas.
Dabartinis Aušros Vartų pavadinimas yra neaiškios kilmės ir greičiausiai sugalvotas vėlesniais laikais, nes jokių atitikmenų ankstesnių laikų dokumentuose nėra. Taip vartų nevadino ir Vilniaus apylinkių lietuviai. Šis pavadinimas pirmiausia aptinkamas XX a. pradžios lietuviškuose laikraščiuose.
== Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas ==
[[Vaizdas:Lady_of_the_Gate_of_Dawn,_Vilnius_Lithuania.jpg|thumb|left|192px|Mergelės Marijos Paveikslas]]
Aušros Vartų koplyčioje esantis Mergelės Marijos paveikslas kaip stebuklingas garbinamas jau keletą šimtų metų. Tai vienas iš nedaugelio Mergelės Marijos paveikslų be kūdikio. Paveikslas (165 x 200 cm) nutapytas ant 2 cm storio ąžuolinių lentų. Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Viena jų yra [[Barokas|barokinio]], kita [[Rokokas|Rokoko]] stiliaus.
Apie paveikslo atsiradimą ir autorių nėra jokių žinių nei archyvuose, nei kronikose. Būta įvairių paveikslo atsiradimo Vilniuje versijų, įskaitant istoriją, kad ją čia esą parvežęs kunigaikštis [[Algirdas]] iš žygio į [[Krymas|Krymą]]. Paveikslo istorijai nuo XVII a. vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono ''Relacya'', t. y. pranešimas „apie stebuklingą šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 m. Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 m., žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po savo įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to šv. paveikslo, kuris buvo gana apleistas, garso didinimu. Paveikslas, kaip ir patys vartai buvo miesto magistrato nuosavybė. Tuo metu dar nebuvo jam skirtos koplyčios, nei ypatingų papuošimų. Karmelitams perimant paveikslą jis buvo toje pačioje vietoje kaip ir dabar, šiek tiek įleistas į mūrą. Nuo sniego ir lietaus jį saugojo langinės. Prie paveikslo buvo mažas balkonėlis, į kurį vedė statūs ir siauri [[laiptai]].
1671 m. karmelitų rūpesčiu šv. paveikslui toje pat vietoje pastatyta medinė koplyčia. Gaisro 1715 m. metu koplyčia sudegė. Karmelitai tuomet spėjo paveikslą iš koplyčios išnešti ir perkėlė į savo bažnyčią. Tuo tarpu Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė [[koplyčia]], kur XVIII a. trečiajame dešimtmetyje dalyvaujant 4 vyskupams, LDK senatorių būriui ir kt. buvo perneštas paveikslas.
Pirmieji moksliniai paveikslo tyrimai atlikti 1927 m. ir nustatyta, kad jis tapytas XVI a. II-oje pusėje, greičiausiai italų meistro.
Stebuklingu paveikslas ėmė garsėti ne anksčiau kaip XVII a. 1671 m. paveikslą įnešant į pirmąją (medinę) koplyčią, karmelitų pamokslininkas tėvas Karolis jau pasakojo apie stebuklus, įvykusius prie šio paveikslo, tačiau XVII a. bažnyčia šio paveikslo dar nepripažino kaip stebuklingo. Pvz., kunigas [[Albertas Vijūkas-Kojelavičius]] (''Miscellania'', 1650 m.), minėdamas stebuklingus Lietuvos paveikslus apie Aušros Vartų paveikslą neužsimena. Bažnytinė hierarchija šiuo klausimu gana ilgai laikėsi santūriai, tačiau ilgainiui paveikslo šventumas imamas pripažinti. 1773 m. birželio 5 d. dvi popiežiaus Klemenso XVI-ojo bulės suteikia ''ad perpetuam rei memoriam'' daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų šv. Mergelę.
== Literatūra ==
|
