Vikipedija

Sovietų Sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Jei reikia, pridėkim ir šaltinį, kur yra "Sovietų Sąjunga", "SSRS", "SSR Sąjunga", "TSRS".
TTRS
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 92:
== Geografija ==
 
Didžiausia TSRSSSRS teritorija buvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki valstybės suirimo. Antrojo pasaulinio karo metu TSRSSSRS okupavo [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybes]] ([[Estija|Estiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Lietuva|Lietuvą]]), [[Besarabija|Besarabiją]], [[Tuvos Liaudies Respublika|Tuvą]]

, šiaurinę [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] dalį, taip pat dalį [[Suomija|Suomijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] ir [[Japonija|Japonijos]] teritorijų.
 
Po 1945 m. Tarybų Sąjunga vakaruose ribojosi su [[Rumunija]] (sienos ilgis – 1208 km), [[Vengrija]] (103 km), [[Čekoslovakija]] (97 km), [[Lenkija]] (1258 km), [[Baltijos jūra]], [[Suomija]] (1340 km), [[Norvegija]] (196 km); šiaurėje – su [[Barenco jūra]], [[Karos jūra]], [[Laptevų jūra]] ir [[Rytų Sibiro jūra]]; rytuose – su [[Ochotsko jūra]], [[Beringo jūra]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]]; pietuose – su [[Šiaurės Korėja]] (19 km), [[Kinija]] (6513 km), [[Mongolija]] (3485 km), [[Afganistanas|Afganistanu]] (2264 km), [[Iranas|Iranu]] (2013 km) ir [[Turkija]] (529 km). Tarybų Sąjungos teritorija apėmė 22,4 mln. kvadratinių kilometrų (apie šeštadalį [[Žemė]]s sausumos).
eilutė 124 ⟶ 126:
{{main|TSRS istorija}}
 
Paskutinysis Rusijos imperatorius [[Nikolajus II]] valdė iki 1917 m. kovo mėn., kai buvo pašalintas iš valdžios. Įkurta trumpai gyvavusi demokratinė respublika, kurios vyriausybę 1917 m. spalio mėn. nuvertė [[Leninas]]. Nuo 1917 iki 1922 m. didžiojoje buvusios Rusijos imperijos dalyje gyvavo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (RTFSR), o kitos tarybinės respublikos, susikūrusios tuo pačiu metu, buvo laikomos nuo jos nepriklausomomis. Po Spalio revoliucijos bolševikų valdoma [[Tarybų Rusija|Sovietų Rusija]] ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau, pasibaigus pilietiniam karui, situacija pasikeitė.
 
Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika privertė Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašyti sąjungos aktą.
[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga [[1939]] m. lapkričio 30 d. užpuolė [[Suomija|Suomiją]], 1939 m. [[gruodžio 14]] d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRSSSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
 
[[XX amžius|XX]] a. trečiajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje, siekiant įgyvendinti komandinės ekonomikos tikslus, įvesti penkmečio planai, valstiečiai pradėti varyti į [[kolūkis|kolūkius]].
 
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] TSRSSSRS pasirašė nepuolimo sutartį su [[Trečiasis Reichas|Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis Rytų [[Europa|Europoje]]. Pagal šio padalijimo sutartis TSRS atiteko ir [[Lietuva]], kuri kartu su [[Latvija]] ir [[Estija]] buvo okupuotos [[1940]] m. birželį, o rugpjūtį – [[aneksija|aneksuotos]].
 
[[1941]] m. Vokietijai sulaužius Nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo [[1945]] m.
Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] TarybųSovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.
 
[[1985]] m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (''glasnost'', ''perestroika''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.
eilutė 146 ⟶ 148:
[[Vaizdas:Kharkov 1981 Kassy kinoteatra Ukraina.jpg|thumb|250px|Eilės į kinoteatrą Charkove 1981 m. ]]
[[Vaizdas:Waffle-iron-USSRs-Spalis-1983.jpg|thumb|250px|Liaudies vartojimo prekė – 1983 m. Vilniaus Spalio gamybiniame susivienijime pagaminta elektrinė krosnelė vafliams kepti]]
TSRSSSRS ekonomika ilgą laiką buvo viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Pagal BVP dydį TSRS ekonomikaSSRSekonomika buvo antra pasaulyje po [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]]<ref>http://www.theodora.com/wfb/1990/rankings/gdp_million_1.html</ref> Joje buvo pagaminama 1/5 viso pasaulio pramonės produkcijos. <ref>http://www.umsl.edu/services/govdocs/wofact90/world12.txt</ref>
 
Iki TSRSSSRS įkūrimo 1922 metais, pilietinio karo metu, ekonomika būsimose TSRS valstybėse buvo organizuojama laikinuoju [[karinis komunizmas|karinio komunizmo]] principu. 1920 metais Rusijoje parengtas pirmas ekonominis planas – „RTFSR elektrifikacijos planas“, kurį parengė Valstybinė Rusijos Elektrifikacijos Komisija. Šis planas rėmesi V. I. Lenino iškeltu šūkiu: „Komunizmas – tai tarybų valdžia plius šalies elektrifikacija“.
 
1921 metais, karui einant į pabaigą, buvo paskelbta Naujoji Ekonominė Politika (NEP’as). Joje suteikta laisvė privačiai iniciatyvai ir rinkai. Įsteigtas [[TSRS valstybinis bankas]], leidęs pinigus, atlikęs kitas bankines operacijas, taip pažabodamas šuoliuojančią infliaciją.
 
1927 metais, XV VKP (b) suvažiavimo metu faktiškai buvo nuspręsta užbaigti NEP’o politiką ir pradėta kurti centralizuotą, stiprią planinę ekonomiką. Planavimo vienetu pasirinktas penkmetis. Iš viso TSRSSSRS buvo 13 penkmečių:
 
* [[Pirmasis penkemtis (1929—32)|Pirmasis]]: [[1928]]/[[1929|29]] – [[1932]]/[[1933|33]];
eilutė 166 ⟶ 168:
* Vienuoliktasis: [[1981]]–[[1985]];
* Dvyliktasis: [[1986]]–[[1990]];
* Tryliktasis: [[1991]]–[[1995]] (dėl TSRSSSRS žlugimo jis truko tik vienerius metus).
 
Nuo [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] iki TarybųSovietų Sąjungos sukūrimo Rusijos vadovybė skelbė, kad šalyje kuriama socialistinė ekonominė-visuomeninė santvarka{{faktas}}. Deklaruojamas socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“. Socializmas – tai pirmoji komunizmo fazė. Oficialus Komunistų Partijos tikslas buvo po socialistinės santvarkos pastatyti [[komunizmas|komunistinę]] santvarką.
 
Stalino valdymo metu šalyje buvo pravesta [[industrializacija]] ir [[kolektyvizicija]], ekonomika centralizuota ir įvesta griežta jos kontrolė. Visiškai panaikinta privati nuosavybė, vietoj jos įvesta asmeninė, visuomeninė (socialistinė) ir kooperatinė. [[1937]] metais įkurtas [[Kovos su Socialistinio Turto Grobstymu Skyrius]] ({{Ru|Отдел по борьбе с хищениями социалистической собственности}}, sutrumpinimas ''ОБХСС ГУМ НКВД СССР''), baudęs už ekonominių nusikaltimus, [[spekuliacija|spekuliaciją]], bei socialistinio turto grobstymą. Ilgą laiką už socialistinio turto grobstymą buvo baudžiama itin griežtai, netgi [[mirties bausmė|mirties bausme]] (priklausomai nuo nusikaltimo mąsto).
eilutė 174 ⟶ 176:
[[Nikita Chruščiovas]] XXII TSKP suvažiavimo metu paskelbė, jog pagal planus{{faktas}} 1980-aisias metais Tarybų Sąjungoje turėtų būti sukurta komunizmo ekonominė bazė, o, skirtingų politikų vertinimais{{faktas}}, komunistinė santvarka Tarybų Sąjungoje turėjo būti pastatyta [[2000]] metais.
 
[[1965]] metais, lėtėjant ekonominiam augimui, buvo pravesta [[Kosygino reforma]]. Ji buvo pavadinta tuometinio Ministrų tarybos pirmininko [[Aleksejus Kosyginas|Aleksejaus Kosygino]] <ref>http://www.istorya.ru/referat/7290/1.php</ref> garbei. Vakaruose dar žinota kaip Libermano reforma – taip pavadinta šios reformos koncepcijos tikrojo autoriaus vardu (''Евсей Григорьевич Либерман''). Po jos prasidėjo laikotarpis, vadinamas „Auksiniu penkmečiu“{{faktas}}. Aštuntojo penkmečio metu (1966–1970 m.) Tarybų SąjungosSovietųSąjungos ekonomika visais atžvilgiais stabiliai augo ir lenkė daugumą pasaulio ekonomikų{{faktas}}. Po „Auksinio penkmečio“ TSRS ekonomika vis labiau ėmė artėti prie stagnacijos.
 
[[1980]]-aisias jau buvo aiškūs artėjančios ekonominės krizės ženklai. [[1982]] metais TSKP CK generaliniu sekretoriumi tapęs [[Jurijus Andropovas]] nutarė sureguliuoti TSRS ekonomikąSSRSekonomiką, įvesdamas griežtą jos kontrolę, dingusią Brežnevo laikotarpiu. Įvesta griežta darbo drausmė, pradėta kovos su korupcija ir ekonominiais nusikaltimais kampanija: iš viso atleista 18 Tarybų SąjungosSovietųSąjungos ministrų. Jis pirmąsyk viešai paskelbė faktus apie ekonominę stagnaciją ir mokslinius trukdžius Tarybų Sąjungos komunizmo statyboje. [[1983]] metais Andropovas nutraukė visų kosminių ginklų tyrimų programas{{faktas}}, nes manė, jog besaikis ginklavimasis ir neaiškių perspektyvų tyrimai buvo nereikalinga našta Tarybų SąjungosSovietųSąjungos ekonomikai.
 
[[1984 m.]] jį pakeitęs [[Konstantinas Černenka]] buvo itin ligotas ir senas (72 metų), didžiąją dalį savo valdymo praleidęs ligoninėje. Todėl ekonomikos gaivinimo tempai, lyginant su Andropovo laikais, sulėtėjo. Toliau vykdytos reformos: viduriniojo mokslo reforma, šiaurinių upių vagų nukreipimas į sausros regionus, profsąjungų vaidmens ekonomikoje didinimas.
 
1985 metais generaliniu sekretoriumi išrinktas jaunosios kartos atstovas Michailas Gorbačiovas, kuris buvo senosios ekonomikos politikos priešininkas. Jis pradėjo ekonominę reformų grandinę, pavadintą „Pertvarka“ (rus. „перестройка“). „Perestroikos“ metu sudarytos sąlygos kurtis kooperatyvams, vėliau įteisinta privati nuosavybė. Visa tai privedė prie visiškos suirutės: administracinė sistema nebuvo pritaikyta tokio tipo rinkos kontrolei, prasidėjo masiniai ekonominiai nusikaltimai. Suirutės pasekmė – masinis deficitas ir hiperinfliacija, šalis pateko į gilią ekonominę krizę, pasibaigusią Tarybų Sąjungos žlugimu.
 
SovietųSąjungos era
 
Sąjungos žlugimu.
 
=== Ekonominė doktrina ===
[[Vaizdas:Supreme Soviet 1982.jpg|thumb|250px|Didieji Kremliaus rūmai – TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijų vieta, 1982 m. ]]
[[Vaizdas:October Revolution celebration 1983.png|thumb|250px|Spalio revoliucijos metinių paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje 1983 m. ]]
OficialiaiOficialia Tarybų SąjungaSovietųSąjunga rėmėsi marksizmo-leninizmo principais sudaryta [[politinė ekonomija|politine ekonomija]]. Tačiau iš tikro K. Marksas buvo klasikinės politinės ekonomijos kritikas, o savo naujo „idealaus“ ekonominės raidos scenarijaus jis nesuformavo, tik paliko itin abstraktų socialistinės ekonomikos aprašymą „Gotos programos kritikoje“. Čia jis teigė, jog komunizmas susideda iš dviejų fazių – socializmo ir komunizmo. Socializmo principas – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal darbą“, komunizmo – „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“.
 
Užsienio komunistai bei nelegali opozicija kritikavo TSRSSSRS ekonomiką kaip nesocialistinę. Levas Trockis suformavo teoriją, pagal kurią TSRSSSRS – „deformuota darbininkų valstybė“. Jo sekėjas Tony Cliff savo knygoje „State Capitalism in Russia“ iškėlė teoriją, jog TarybųSovietų Sąjungoje vyrauja valstybinio kapitalizmo ekonomika.
 
Bandymų atsakyti, kokia iš tikro turi būti socialistinė ekonomika, taip pat būta įvairių. Kaip vakarietiškų marksizmo ekonomikos pavyzdžius galima pateikti prancūzų marksisto Michel Aglietta „reguliavimo mokyklą“ (Régulation School), taip pat „Judėjimą už Radikalią Politinę Ekonomiją“ (Union for Radical Political Economy), italų marksisto Antonio Negri [[autonomizmas|autonomizmą]].
 
== Vadovai ==
 
{{main|Sąrašas:TSRS lyderiai}}
# [[Vladimiras Leninas]] ([[1922]]–[[1924]])
# [[Josifas Stalinas]] ([[1924]]–[[1953]])
eilutė 202 ⟶ 208:
 
== Pastabos ==
Apie
Apie Tarybų Sąjungos atominį ledlaužį skaitykite [[NS Sovetskij Sojuz]].▼
 
▲Apie TarybųSovietų Sąjungos atominį ledlaužį skaitykite [[NS Sovetskij Sojuz]].
{{Išnašos}}
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Sovietų_Sąjunga"