Friedrich Nietzsche: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 52:
* „Žmogiška, pernelyg žmogiška“ (1878). Veikalas „Žmogiška, pernelyg žmogiška“ yra atspirties taškas, nuo kurio prasidėjo Nietzsche‘s domėjimasis psichologija. Šiame veikale nustatomas meno ir mokslo santykis ir aiškiai atiduodama pirmenybė mokslui. Tai knyga, kurioje iš naujo apmąstomos anksčiau „Tragedijos gimime“, „Nesavalaikiuose apmąstymuose“, rankraštinėse užrašų knygutėse plėtotos temos, to paties reikalaujant ir iš skaitytojo: priimti žaidimo taisykles ir skaityti knygą kaip paskirus fragmentus, kaip fragmentų vėrinius, kaip fragmentiško mąstymo veikalą apie žmogų ir jo pasaulį. Jame aptariamas kultūringumo ir žmogiškumo mitas; teigiama, kad privilegijuota aukštesnioji būtybė tėra išmonė. Kultūra ir Humanitas tėra pasikeitusios ikikultūrinių, gyvuliškųjų, instinktyvių impulsų formos.
* „Linksmasis mokslas“ ([[1882]]). „Linksmasis mokslas“,- tai ne tiek Nietzsches požiūris, kiek istorinio proceso lemtis, užgriuvusi tradicija kaip neprašytas ir nelauktas svečias. Nietzsche siekė parodyti, kad nėra ir negali būti vienintelio teisingo požiūrio į [[pasaulis|pasaulį]], o jeigu tokio vis dėlto atkakliai laikomasi, tai jį būtina dekonstruoti ir demaskuoti, kaip pernelyg žmogišką. Ir taip pradine mąstytojo samprotavimų pozicija tampa teiginys, kad [[Dievas|Dievo]] nėra, tiksliau, [[Dievas]] mirė. Šis „Linksmojo mokslo“ kur labiausiai ir atsiskleidė aukščiau paminėta [[mintis]]. Pasak ji žmogus yra [[laisvė|laisvas]], jis gali laisvai kurti ir tvarkyti bei planuoti savo gyvenimą. Jo nebevaržo jokie įsipareigojimai, moralės normos, išankstiniai nuosprendžiai, primesti iš viršaus.
* „Štai kaip [[Zaratustra]] kalbėjo“ ([[1883]]–[[1885]]).
* „Anapus gėrio ir blogio“ ([[1886]]). Šiame veikale dar aštriau [[kritika|kritikuojamos]] moralė ir [[krikščionybė]]. Savo veikale Nietzsche valios gyventi neigimą įvardija kaip tam tikra dekadantišką moralinį sąjūdį, glaudžiai susijusi su krikščioniškąją moralė. Čia pateikiami samprotavimai apie žmogaus prigimtyje slypintį susiskaldymą, t. y. gėrio ir blogio pradus. Keliamas negatyvus [[uždavinys]]: perkainoti visas ligšiolines vertybes arba, aiškiau sakant, jas sunaikinti.
* „[[Antikristas]]“ (parašytas [[1888]], išleistas [[1895]]). Nietzsche savo veikale „[[Antikristas]]“ smerkdamas krikščionybę lygina ją su [[budizmas|budizmu]]: nors abi priklauso nihilistinėms religijoms, abi neįtikėtinai yra viena į kitą nepanašios. „Antikriste“ Nietzsche plėtoja knygose „Apie moralės genealogiją“ ir „Anapus gėrio ir blogio“ iškeltas idėjas. Tai knyga apie [[tikėjimas|tikėjimą]] plačiąja prasme ir konkrečiai apie [[krikščionybė|krikščionybę]], apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios, kilniosios moralės inversija. Bene svarbiausia knygos mintis, kad būtent iš krikščionybės reikėtų kildinti šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusį nihilizmą. Tai pirmasis šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.
| |||