Vikipedija

Septyni laisvieji menai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis Aptarimas

Septyni laisvieji menai (taisyti)

16:31, 2 liepos 2018 versija

1 419 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
vikifikuota
[[Vaizdas:Septem-artes-liberales Herrad-von-Landsberg Hortus-deliciarum 1180.jpg|thumb|250px|Septem-artes-liberales. [[Heradas von Landsbergis]], [[Hortus deliciarum]] (XII a.)]]
'''Septyni laisvieji menai''' ({{lot|Septem artes liberales}})  – [[Antika|Antikoje]] ir [[Viduramžiaividuramžiai]]s dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių  – teologijos, teisės ir medicinos  – dalykų studijų [[universitetas|universitete]]. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas [[JAV]] universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo [[asmenybė]]s lavinimas.
 
Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam [[neoplatonizmas|neoplatonizmui]] (ypač [[Profyrijus|Profyrijui]]), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.<ref>Hadot I., ''Arts liberaux et philosophie dans pensée antique'', Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.</ref>
 
== Mokslai ==
'''Laisvieji menai''' (''artes liberales'') skirtingai nei praktiškieji menai ([[Artes mechanicae]]) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXIX (1900): Сахар — – Семь мудрецов, с. 184 [[:s:ЭСБЕ/Свободные искусства]]</ref>
# [[Gramatika]];
# [[Retorika]];
# [[Astronomija]].
 
Pirmieji trys buvo grupuojami į [[triviumas|triviumą]] ({{lot|Trivium}}), paskutiniai keturi  – [[kvadriviumas|kvadriviumą]] ({{lot|Quadrivium}}).<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/> Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas  – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.<ref name="ЭСБЕ/Свободные искусства"/>
 
== Simbolika ==
[[MartianusV Capellaa.]] personifikavoKartaginos neoplatonikas [[Marcijanas Kapela]] įvaizdino juos [[alegorija|alegorijos]] forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:
* Gramatika  – [[rykštė]],
* Retorika  – [[lenta]] ir [[grifelis]] (rašymo priemonė),
* Dialektika  – [[Gyvatės|gyvatė]] arba [[šuo|šuns]] galva,
* Aritmetika  – [[skaičiavimo lenta]] arba [[skaičiavimo virvė]] ,
* Geometrija  – [[skriestuvas]] (arba braižymo lenta),
* Muzika  – [[muzikos instrumentas]],
* Astronomija  – [[astroliabija]].
 
Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]] yra [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] žodis (''sermo''), o tikrasis jo vardas – [[Totas]] (''Thouth''). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (''nous''), kurį reprezentuoja [[Minerva]] arba [[Atėnė]], skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš [[Hermis Trismegistas|Merkurijui Trismegistui]] tapataus [[nusas|Intelekto]], todėl noetiniai jų provaizdžiai nepriklauso nuo žmogaus būties realijų, kurias tvarko [[mantika]] ir [[teurgija]].<ref>[[Algis Uždavinys]]. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: ''Kultūrologija. Rytai-Vakarai'', 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006</ref>
 
== Sentencijos ==
: ''Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra''
 
(Liet: „[[Gramatika]] kalba, dialektika  – aiškina žodžius, [[retorika]]  – moko kalbos (žodžio meno)/ [[Muzika]] dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria [[žvaigždė|žvaigždes]]“).
 
== Išnašos ==
* Isidor von Sevilla, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost07/Isidorus/isi_et01.html Etymologiae]
* Hugo von St. Viktor, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost12/Hugo/hug_did0.html Didascalicon]
* Francesco Maurolico (1494-15751494–1575), [http://www.dm.unipi.it/pages/maurolic/edizioni/cosmogra/dslu/dslu-1.htm De sphaera, Įvadinis skyrius 'De scientiarum divisione', skirtas mokslų klasifikacijai],
* Tetsuro Shimizu, [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/2SHIMIZU.pdf Alcuin'sAlcuin’s Theory of Signification and System of Philosophy], iš [http://www.sal.tohoku.ac.jp/phil/DIDASCALIA/ DIDASCALIA] 1 (1995), p.15-56,
* Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, [http://www.fh-augsburg.de/~harsch/Chronologia/Lspost05/Martianus/mar_intr.html lib. IX: De armonia] {{de-icon}}
* Muzikos reikšmė (Quadrivium), [http://juju.on-the-net.de/2005/12/musik/musik-und-die-artes-liberales-des-mittelalters/ Muzika ir Artes liberales Viduramžiais] {{de-icon}}
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Specialus:MobileDiff/5406593"