Stanislovas Paberžis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
naujas
 
red.
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Gimė geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje. [[1932]] m. išvyko gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]], kur jau gyveno vyresnysis brolis, vėliau [[kunigas]] Ignas Paberžis ([[1912]] - [[1999]] m.). Mokėsi Klaipėdos [[Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnazijoje]]. Brolis futbolininkas pakvietė į Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) klubo jaunių komandą. Debiutas [[1933]] m. kovo mėnesį buvo sėkmingas. KSS nugalėjo „Spielvereinigung“ futbolininkus 6:2, o S. Paberžis įmušė net tris įvarčius. [[1935]] m. mokslus tęsė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], ją [[1936]] m. baigęs mokėsi Klaipėdos prekybos institute. Šiauliuose dvejus metus žaidė „Žiežirbos“ komandoje, po to perėjo į „Sakalą“ ir jam atstovavo dvejus metus. Besimokydamas institute vėl tapo KSS žaidėju ir su šia komanda [[1937]] bei [[1938]] m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį.
 
[[1935]] m. mokslus tęsė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], ją [[1936]] m. baigęs mokėsi Klaipėdos prekybos institute. Šiauliuose dvejus metus žaidė „Žiežirbos“ komandoje, po to perėjo į „Sakalą“ ir jam atstovavo dvejus metus. Besimokydamas institute vėl tapo KSS žaidėju ir su šia komanda [[1937]] bei [[1938]] m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį.
1937 m. [[liepos 8]] d. pirmą kartą pakviestas į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų futbolo rinktinę]], kuri žaidė draugiškas rungtynes su [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktine]] ir pralaimėjo 0:2. S.Paberžio spirtas kamuolys pataikė į rumunų vartų skersinį. Tais pačiais metais KSS uostamiestyje per draugiškas rungtynes įveikė [[Amsterdamas|Amsterdamo]] klubą „[[Ajax]]“. Olandai klaipėdiečius pasikvietė pas save ir atsirevanšavo.
 
1937 m. [[liepos 8]] d. pirmą kartą pakviestas į [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų futbolo rinktinę]], kuri žaidė draugiškas rungtynes su [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktine]] ir pralaimėjo 0:2. S.Paberžio spirtas kamuolys pataikė į rumunų vartų skersinį. Tais pačiais metais KSS uostamiestyje per draugiškas rungtynes įveikė [[Amsterdamas|Amsterdamo]] klubą [[Ajax Amsterdam|„Ajax“]]. Olandai klaipėdiečius pasikvietė pas save ir atsirevanšavo.
[[1939]] m. Klaipėdą aneksavo hitlerinė [[Vokietija]], todėl S.Paberžis persikėlė į [[Kaunas|Kauną]] ir gynė Kauno LFLS garbę. [[1940]] m. Lietuvą užėmus [[TSRS]] kariuomenei žaidė Pabaltijo karinės apygardos rinktinėje, kuri [[Ryga|Rygoje]] rezultatu 3:2 nugalėjo Maskvos karinės apygardos rinktinę. [[1947]]-[[1951]] m. Vilniaus „Dinamo“, vėliau „Spartako“ meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. [[1949]] m. S. Paberžiui vienam pirmųjų mūsų šalies futbolininkų buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas.
 
[[1939]] m. Klaipėdą aneksavo hitlerinė [[Vokietija]], todėl S.Paberžis persikėlė į [[Kaunas|Kauną]] ir gynė Kauno LFLS garbę. [[1940]] m. Lietuvą užėmus [[TSRS]] kariuomenei, žaidė Pabaltijo karinės apygardos rinktinėje, kuri [[Ryga|Rygoje]] rezultatu 3:2 nugalėjo [[Maskva|Maskvos]] karinės apygardos rinktinę. [[1947]]-[[1951]] m. Vilniaus „Dinamo“, vėliau „Spartako“ meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. [[1949]] m. S. Paberžiui vienam pirmųjų mūsų šalies futbolininkų buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas.
 
[[1947]]-[[1951]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] „Dinamo“, vėliau „Spartako“ meistrų komandos žaidėjas, sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 5 įvarčius. Devyniolika kartų gynė Lietuvos rinktinės garbę. [[1949]] m. S. Paberžiui vienam pirmųjų mūsų šalies futbolininkų buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas.
 
Baigęs aktyviai sportuoti treniravo Vilniaus „Spartako“, [[FK Žalgiris|„Žalgirio“]] ir „Saliuto“ komandas. [[1956]] m. Lietuvos futbolo rinktinės treneris. Vėliau užėmė atsakingas pareigas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) ir respublikinėje „Žalgirio“ taryboje. Nuo [[1965]] m. organizuoja geriausio Lietuvos futbolininko rinkimus. [[1968]] m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Laikraščio „Sportas“ priedo „Futbolas: 7 dienos“ kuratorius. [[2004]] m. už nuopelnus Lietuvos futbolui apdovanotas LFF ordinu.
 
[[Kategorija:Lietuvos futbolininkai|Paberžis, Stasys]]