Kaukazo Iberija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 57:
Karaliaus Vakhtango I ([[447]]–[[502]] m.) valdymo pradžioje valstybė atsigavo. Jis išsivadavo iš persų įtakos, užkariavo Kaukazo kalniečius, Vakarų ir Pietų Gruziją. Jis padarė Mcchetos vyskupą nepriklausomu, o savo valstybės sostinę – Tbilisį. [[482]] m. jis pradėjo maištą prieš persus ir du dešimtmečius trunkantį karą už nepriklausomybę. Jis negavo Bizantijos paramos ir buvo persų nugalėtas [[502]] m.
Bizantijos ir Persijos varžybos dėl Kaukazo, irbei nesėkmingas Gurgeno sukilimas [[523]] m. turėjo rimtų pasėkmių. Po to Iberijos karaliai turėjo tik nominalią valdžią, o Iberiją valdė persai. Persijos šachas [[Hormizdas IV]] ([[578]]–[[590]] m.) panaikino monarchiją [[580]] m. po Bakuro III mirties ir Iberija tapo Persijos provincija, kurią valdė [[marzbanas]]. Gruzinų kilmingieji prašė Bizantijos imperatorių Morisą atkurti Iberijos karalystę 582 m., bet Bizantija ir Persija pasidalino Iberiją [[591]] m. Tbilisis atiteko persams, o Mccheta – graikams.
 
VII a. pradžioje Bizantijos ir Persijos sutartis žlugo. Iberijos princas [[Stefanozas I]] (apie [[590]]–[[627]] m.) nusprendė prisijungti prie persų [[607]] m., kad sujuntų visas Iberijos žemes. Tą tikslą, atrodo, jis pasiekė. Imperatoriaus [[Heraklėjas|Heraklėjo]] pergalė prieš gruzinus ir persus [[627]] ir [[628]] m. lėmė Bizantijos dominavimą Gruzijoje iki [[arabai|arabų]] atvykimo.