Kaukazo Iberija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Puidoks (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 49:
Kitus du šimtmečius romėnų įtaka Iberijoje buvo stipri, bet valdant karaliui Farsmanui II ([[116]]–[[132]] m.), šalis atgavo didelę dalį buvusios galios. Farsmano II santykiai su Romos imperatoriumi [[Publijus Elijus Trajanas Adrianas|Adrianu]] buvo blogi, nors Adrianas norėjo santykius pagerinti. Valdant Adriano įpėdiniui [[Antoninas Pijus|Antoninui Pijui]] santykiai tiek pagerėjo, kad Farsmanas aplankė Romą, kur jo garbei buvo pastatyta statula. Iberija iš vasalinės valstybės tapo romėnų sąjungininke ir šį statusą išsaugojo net romėnams kovojant sau [[partai]]s.
[[Vaizdas:Wachtang I. Gorgassali.jpg|thumb|right|200px|Iberijos karalius Vakhtangas I]]
[[224]] m. įkurta stipri [[Sasanidai|Sasanidų imperija]] atstūmė Iberiją nuo Romos. Iberija pradėjo mokėti duoklę Sasanidams valdant Šapurui I (241–272 m.). Iš pradžių santykiai tarp šalių buvo geri, Iberija padėjo Sasanidams kovoti su Roma, o Iberijos karalius Amazaspas III ([[260]]–[[265]] m.) užėmė aukštą postą Sasanidų valstybėje. Tačiau Sasanidų agresiaviasagresyvias tendencijas rodo [[Zoroastrizmas|zoroastrizmo]] propagavimas ir jo paplitimas Iberijoje III a. pabaigoje.
[[Vaizdas:Svetitskhoveli fresco. King Mirian.jpg|thumb|left|200px|Mirianas III padarė krikščionybę valstybės religija.]]
Nisibio taika [[298]] m. gražinogrąžino Iberiją Romai kaip vasalinę valstybę, bet ji pripažino Mirianą III, pirmą iš Chosroidų dinastijos, Iberijos karaliumi. Romos įtaka padėjo paplintipaplisti krikščionybei. [[317]] m. Mirianas III ir dvariškiai priėmė krikštą, o krikščionybė buvo paskelbta valstybės religija. Šis įvykis susijęs su Kapadokijos šventąja Nino, kuri pamokslavo Iberijoje nuo [[303]] m. Religija buvo stiprus saitas su Roma (vėliau [[Bizantija]]), labai įtakojo kultūrą ir visuomenę.
 
Po Romos imperatoriaus Juliano mirties Persijoje [[363]] m. Roma atidavė Iberiją Persijai, karalius Varaz-Bakuras I (Asfaguras) ([[363]]–[[365]] m.) tapo persų vasalu. Tą faktą patvirtino Acilisenės taika [[387]] m. Iberijos karalius Farsmanas IV ([[406]]–[[409]] m.) iškovojo iš persų autonomiją, nustojo mokėti duoklę, bet persai laimėjo ir Sasanidai paskirdavo pareigūnus (''pitiaxae''/''bidaxae'') prižiūrėti vasalus. Tų pareigūnų pareigos tapo paveldimos, o jų žemės – Persijos įtakos centrais. Sasanidai išbandė gruzinų krikščionių tvirtumą, bet pastangos platinti zoroastrizmą buvo nesėkmingos.