Georg Friedrich Händel: Skirtumas tarp puslapio versijų

|antraštė = Georgas Frydrichas Hendelis

'''Georgas Frydrichas Hendelis''' (Georg Friedrich Händel; [[1685]] m. [[vasario 23]] d. – [[1759]] m. [[balandžio 14]] d.) – šalia [[Johann Sebastian Bach|J. S. Bacho]], yra žymiausias [[Barokas|Baroko]] pirmosios pusės [[kompozitorius]].{{šaltinis|{{VLE|VII|380||Georg Friedrich Händel (Georgas Frydrichas Hendelis)}}}} Jis apibendrino savo pirmtakų pasiekimus ir paliko daug kūrinių, kurie iki šiol neprarado savo meninės vertės.

F. Hendelis gimė Halės[[Halė]]s mieste [[Vokietija|Vokietijos]] šiaurėje, kirpėjo – chirurgo šeimoje. Dar būdamas visaiBūdamas mažas, jis pradėjo groti [[klavesinas|klavesinu]], [[smuikas|smuiku]], [[vargonai]]s, o būdamas 11 metų parašė pirmuosius kūrinius.

Būdamas aštuoniolikos, buvo paskirtas katedros vargonininku, tačiau galimybė tapti bažnyčios muziku jo neviliojo. Devyniolikos jis išvyko į Hamburgą, to meto vokiečių operos centrą. Ten griežė smuiku operos teatro orkestre, tapo orkestro dirigentu. Hamburge sukūrė savo pirmąją operą („Almira“). Susižavėjęs šiuo muzikos žanru Hendelis išvyko į operos tėvynę [[Italija|Italiją]], kur toliau mokėsi, bendravo su žymiausiais to meto italų operos kūrėjais. Čia jis sukūrė keletą [[opera|operų]] ir kantatų, kurias pastatė [[Florencija|Florencijos]], [[Venecija|Venecijos]], [[Neapolis|Neapolio]] teatrai.

Ilgas G. F. Hendelio gyvenimo ir kūrybos laikotarpis susijęs su [[Londonas|Londonu]]. Pirmoji čia 1711 m. pastatyta kompozitoriaus [[opera]] „Rinaldas“ (1711 m.) nustelbė kitų autorių kūrinius ir turėjo nepaprastą pasisekimą. G. F. Hendelis tapo Karaliaus Rūmų kompozitoriumi, o vėliau ėmė vadovauti [[opera|operos]] teatrui. Atrodė, kad jo laukė puiki ateitis, turtas, šlovė, tačiau netrukus viskas pasikeitė., Vėliaunes itališka opera Anglijoje tapo nepopuliari. Pasigirdo balsai, kritikuojantys G. F. Hendelio rašomas „rimtąsias“ [[opera]]s (opera seria), kurių puikios melodijos negalėjo atsverti dramaturgijos trūkumų. Kompozitoriui teko konkuruoti su kitais, iš užsienio kviečiamais muzikantais ir kovoti su dainininkų užgaidomis (jie mėgdavo „pagražinti“ [[arija]]s ir atlikdavo jas ne taip, kaip norėjo kompozitorius).

Didelį smūgį jam sudavė 1728 metaism. pastatyta „Elgetų opera“, kurioje buvo šaipomasi iš aristokratiškos muzikos, Karališkosios operos ir paties G. F. Hendelio. Teatrą teko uždaryti, tačiau kompozitorius nenusiminė: nuvykęs į [[Italija|Italiją]], jis subūrė naują trupę ir vėl bandė „šturmuoti“ [[Londonas|Londoną]]. Deja, jo laukė dar didesnė nesėkmė, o po kelerių metų bankrutavo ir trečiasis G. F. Hendelio organizuotas operos teatras. LaimeiVis dėlto, [[kompozitorius]] pasižymėjo neišsenkančia energija ir net tada nesudėjo rankų.

Vieną po kitos jis kūrė didingas oratorijas, kurios sulaukė didžiulio pasisekimo. Šalia oratorijų rašė ir kitus kūrinius, grojo vargonais, dirigavo. Aplankęs gimtąjį miestą, jis grįžo į Angliją ir ten gyveno iki mirties. [[1759]] metaism. [[balandžio 14]] d. grodamas „Messiah“ koncerte, G. F. Hendelis nualpo ir tą pačią dieną mirė. G. F. Hendelis buvo palaidotas West[[Vestminsterio Minsteryjevienuolynas|Vestminsterio vienuolyne]], kartu su įžymiausiais anglų valstybės veikėjais, mokslininkais. Nepaisydami vokiškos kilmės, anglai jį laiko savo nacionaliniu kompozitoriumi.