Kinijos Liaudies Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tai kas buvo parašyta buvo seni tekstai |
S Atmestas 86.38.202.224 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 67:
Pirmajam Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno totalitarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas ([[Šimto gėlių kampanija]], [[Kultūrinė revoliucija]]), didelėmis ekonominėmis klaidomis (pasak kai kurių šaltinių dėl [[Didysis šuolis|Didžiojo Šuolio]] programos sukelto bado mirė 20-30 milijonų žmonių).
Po Mao mirties į valdžią atėjo [[Deng Siaopinas]], laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas, planinę ekonomiką pamažu pakeitusias mišria. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, o valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios.
== Politinė sistema == {{main|Kinijos Liaudies Respublikos politinė sistema}} Nuo Kinijos Liaudies Respublikos paskelbimo 1949 m. valdančioji partija yra [[Kinijos komunistų partija]]. Kinijoje egzistuoja dar aštuonios partijos, esančios pavaldžios valdančiajai. Šalies oficiali ideologija yra ''[[socializmas]] su Kinijos specifika'' ({{zh|中国特色社会主义}}).
eilutė 133 ⟶ 136:
Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistinę rinkos ekonomiką, tačiau faktiškai ekonomika daugiausia remiasi rinka, o per pastaruosius tris dešimtmečius didžioji dalis valstybinių įmonių buvo privatizuotos.
Nuo [[1978]] m. Kinijos ekonomika iš komandinės (sovietinio modelio), pradėta perorientuoti į [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]]. Nepaisant to, kad Kiniją oficialiai valdo [[komunizmas|komunistinis]] režimas, vis didesnę įtaką ekonomikai daro nevyriausybinės organizacijos, bei atskiri šalies piliečiai. Valdžia persiorientavo į sistemą, kurioje vyrauja privatūs namų ūkiai, žemės sklypai, fabrikai, vietoje anksčiau buvusios kolektyvizacijos, suteikė daugiau galių vietiniams valdininkams ir įmonių vadovams pramonėje, sudarė tinkamas sąlygas plėtoti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, padarė šalies ekonomiką atvirą prekybai bei užsienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus. Skaičiuojant pagal realųjį [[BVP]], Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje po [[JAV]], nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, šiuo metu dar yra
Žemės ūkis ir pramonė geriausiai išplėtoti teritorijose, esančiose arčiausiai [[Honkongas|Honkongo]] bei tarp [[Taivanas|Taivano]] ir [[Šanchajus|Šanchajaus]], kuriose sutelkta daugiausiai užsienio investicijų. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo – tarp socialistinės ir rinkos ekonomikos, todėl susiduria su daugeliu problemų: nuo [[biurokratija|biurokratijos]], kurią sukelia [[socializmas]], iki nedarbo, kurio priežastis – rinkos ekonomika. Vyriausybė turi kovoti su nedarbu, kurį sukelia valstybinės bendrovės, atleidinėdamos milijonus darbininkų; sumažinti [[korupcija|korupcijos]] ir kitokių ekonominių nusikaltimų lygį, ir išlaikyti didžiules valstybines įmones, remiamas subsidijomis.
Nuo [[1990]] stiprėja [[ne pelno siekiančios organizacijos|ne pelno siekiančių organizacijų]] veikla – jų skaičius 1980 m. buvo 0, 1999 m. – 6000, 2005 m. – 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialinių reikalų ministeriją). Jų pagrindinė veikla koncentruojasi į skurdo mažinimą (smulkių ūkių [[mikrofinansavimas]]), taip pat pradinio švietimo bei gydymo įstaigų kūrimą – taip siekiant sukurti efektyviau veikiančią socialinę-ekonominę sistemą, galinčią išsilaikyti ir nešti papildomą naudą. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. – apie 60 000 000 [[JAV doleris|JAV dolerių]] iš tarptautinių organizacijų), dėl kvalifikacijos trūkumo stinga efektyvumo panaudojant gautas lėšas. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spartūs ekonominiai pokyčiai.
== Gyventojai ==
eilutė 144 ⟶ 147:
[[2009]] m. liepą Kinijoje gyveno maždaug 1 338 612 968 žmonės, kas sudaro apie 20 % visų [[pasaulio gyventojai|pasaulio gyventojų]]. 19,8 % kinų buvo jaunesni nei 14 metų, 8,1 % – vyresni nei 65 metai. Gyventojų prieaugis 2009-taisiais metais buvo 0,655 % <ref>http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/ch.html#People</ref>.
Siekiant pristabdyti gyventojų skaičiaus augimą, 8-ajame dešimtmetyje Kinijoje pradėta įgyvendinti šeimos planavimo politika, leidžianti turėti tik vieną vaiką miesto, ir du vaikus provincijų šeimoms, taikant baudas didesniam vaikų skaičiui. Taip pat [[konstitucija]] leidžia tuoktis ne anksčiau nei 22 ir 20 metų atitinkamai sulaukusiems vyrams bei moterims. Pasak ekspertų, tokia strategija nelabai veiksminga, nes turtingos šeimos linkusios turėti daugiau vaikų bei mokėti baudas, tuo tarpu provincijų šeimos linkę tuoktis anksčiau, dėl prioriteto sūnums linkę nuslėpti dukrų gimimus, daugėja moteriškos lyties kūdikių [[abortas|abortų]] ir [[žmogžudystė|žmogžudysčių]] atvejų.
KLR oficialiai pripažįstamos [[Kinijos tautos|56 etninės grupės]]. [[Haniai]] (''han'') sudaro apie 91,9 % visų gyventojų. Didžiausios etninės mažumos – [[džuangai]] (''zhuang'', 16 mln.), [[mandžiūrai]] (10 mln.), [[hujai]] (''hui'', 9 mln.), [[miao]] (8 mln.), [[uigūrai]] (7 mln.), [[i]] (''yi'', 7 mln.), [[tudzia]] (''tujia'' 5,75 mln.), [[mongolai]] (5 mln.), [[tibetiečiai]] (5 mln.), [[bujai]] (''buyi'', 3 mln.), [[korėjiečiai]] (2 mln.). <ref>http://web.archive.org/web/20040325231722/http://www.princeton.edu/~jpia/pdf2003/Ch%208%20Xinjiang-Stein-JPIA%202003.pdf</ref>
| |||