Lietuvos socialdemokratų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 149:
[[1989]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų Akademijos]] salėje įvykusioje LSDP Atkuriamojoje konferencijoje buvo sudarytas Organizacinis komitetas. 1989 m. [[gruodžio 2]]-3 d. vykusiame LSDP XIV suvažiavime, dalyvaujant LSDP UD vadovams, priimtas LSDP Statutas bei Programa. Pirmuoju partijos pirmininku išrinktas [[Kazimieras Antanavičius (1937)|K. Antanavičius]]. [[1990]] m. [[sausio 17]] d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 8 LSDP buvo legalizuota. 1990 m. [[spalio 9]] d. LSDP tapo tikrąja [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] nare. Tuo metu partijoje buvo apie 600 narių.
 
=== Nepriklausomybės1990–2000 metaism. ===
[[1990]] m. LTSR [[Seimas|Aukščiausioje taryboje]] LSDP turėjo 9 atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. [[1991]] m. [[gegužės 4]] – 5 d. LSDP XV suvažiavime partijos pirmininku tapo [[Aloyzas Sakalas|A. Sakalas]]. [[1992]] m. LSDP XVI suvažiavime buvo priimta LSDP ir Nuosaikiųjų krikščionių demokratų rinkimų programa „Į pilnutinę demokratiją“, kurioje iškelta daug aktualių uždavinių, tačiau 1992 m. Seimo rinkimuose LSDP gavo tik 8 vietas.
 
[[1996]] m. [[gegužės 11]] d., minint LSDP 100-metį buvo priimta patobulinta LSDP programa. 1996 m. [[spalio 20]] d. Seimo rinkimuose už LSDP sąrašą balsavo 90 000 rinkėjų, pagal jį buvo išrinkti 7 LSDP atstovai, dar 5 vietas LSDP gavo vienmandatėse apygardose. [[1998]] m. pabaigoje išryškėjo vidiniai nesutarimai požiūryje į bendradarbiavimą su ekskomunistine [[Lietuvos demokratinė darbo partija|Lietuvos demokratine darbo partija]] (LDDP). LSDP įsikūrė frakcija „Socialdemokratija 2000“. Tačiau žymiai kritus partijos reitingui visuomenėje ir [[1999]] m. [[gegužės 29]]-30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkus [[Vytenis Povilas Andriukaitis|Vytenį Andriukaitį]], prasidėjo suartėjimo su [[LDDP]] derybos. Iš LSDP pasitraukė šiam susijungimui nepritariantys socialdemokratai, kurie 1999 m. [[gruodžio 18]] d. įsteigė Lietuvos partiją „[[Socialdemokratija 2000]]“ (dabar – [[Lietuvos socialdemokratų sąjunga]]).
 
=== 2000–2008 m. ===
[[2015]] m. pavasarį LSDP partijos suvažiavimas pritarė, kad LSDP pirmininkas iš viso turės 15 pavaduotojų. Naujais 6 pavaduotojais tapo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas [[Ramūnas Burokas]], Jonavos meras [[Mindaugas Sinkevičius]], Seimo vicepirmininkas [[Algirdas Sysas]], parlamentarai [[Juras Požela]] ir [[Julius Sabatauskas]], premjero patarėja [[Auksė Kontrimienė]]. Suvažiavime vicepirmininkais perrinkti europarlamentarai [[Zigmantas Balčytis]] ir [[Vilija Blinkevičiūtė]], ministrai [[Juozas Olekas]] ir [[Juozas Bernatonis]], Seimo vicepirmininkas [[Gediminas Kirkilas]], Druskininkų meras [[Ričardas Malinauskas]], Kauno rajono meras [[Valerijus Makūnas]], Birštono merė [[Nijolė Dirginčienė]] ir Lazdijų politikas [[Justas Pankauskas]]. Pirmininko pavaduotojomis nebuvo perrinktos Seimo narės [[Birutė Vėsaitė]] ir [[Giedrė Purvaneckienė]].
[[2000]] m. gegužės mėn. buvo sudaryta [[Algirdas Brazauskas|A. Brazausko]] socialdemokratinė koalicija, kuri 2000 m. [[spalio 8]] d. vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 31,15 % rinkėjų balsų ir 51 vietą Seime (iš jų 23 buvo laimėtos vienmandatėse apygardose) ir tapo didžiausia Seimo frakcija. Iki [[2001]] m. vasaros ji buvo opozicijoje, o iširus „naujosios politikos“ koalicijai, socialdemokratai sudarė koaliciją su [[Naujoji sąjunga|Naująja sąjunga]] ir patvirtino A. Brazausko vadovaujamą vyriausybę. 2001 m. [[sausio 27]] d. įvykusiame LSDP Jungiamajame suvažiavime LSDP ir LDDP susijungė, sudarydamos per visą socialdemokratinio judėjimo Lietuvoje istoriją didžiausią politinę partiją – susijungimo metu naujojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje buvo 6000 narių. Po susijungimo partija dar labiau išaugo. [[2006]] m. partijoje buvo per 16 000 narių.
 
=== Koalicija ir opozicija ===
[[2000]] m. gegužės mėn. buvo sudaryta [[Algirdas Brazauskas|A. Brazausko]] socialdemokratinė koalicija, kuri 2000 m. [[spalio 8]] d. vykusiuose Seimo rinkimuose gavo 31,15 % rinkėjų balsų ir 51 vietą Seime (iš jų 23 buvo laimėtos vienmandatėse apygardose) ir tapo didžiausia Seimo frakcija. Iki [[2001]] m. vasaros ji buvo opozicijoje, o iširus „naujosios politikos“ koalicijai, socialdemokratai sudarė koaliciją su [[Naujoji sąjunga|Naująja sąjunga]] ir patvirtino A. Brazausko vadovaujamą vyriausybę. 2001 m. [[sausio 27]] d. įvykusiame LSDP Jungiamajame suvažiavime LSDP ir LDDP susijungė, sudarydamos per visą socialdemokratinio judėjimo Lietuvoje istoriją didžiausią politinę partiją – susijungimo metu naujojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje buvo 6000 narių. Po susijungimo partija dar labiau išaugo. [[2006]] partijoje buvo per 16 000 narių.
 
[[2004]] m. Europos parlamento rinkimuose LSDP gavo 14,43 % balsų ir dvi vietas – EP nariais tapo [[Justas Vincas Paleckis]] ir Aloyzas Sakalas. 2004 m. Seimo rinkimuose su Naująja sąjunga buvo sudaryta A. Brazausko ir [[Artūras Paulauskas|A. Paulausko koalicija]] „Už darbą Lietuvai“, kuri gavo 20,65 % balsų ir 16 vietų parlamente, iš jų 9 – LSDP. Dar 3 LSDP atstovai buvo išrinkti vienmandatėse apygardose I rate ir 9 II rate. Nors LSDP pozicijos ir susilpnėjo, sudarius koaliciją su politinės patirties neturėjusia [[Darbo partija]] pirmą kartą Lietuvos istorijoje sudaryta antroji to paties ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė.