Karaliaučius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Kails (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 28:
 
== Istorija ==
[[Istoriniai laikai|Istorinių laikų]] Karaliaučius turi tris, labai skirtingus vystymosi etapus - sembiškąjį arba prūsiškąjį, teutoniškąjį arba [[Vokiečiai|vokiškąjį]] ir [[Tarybinis laikotarpis|tarybinį]] arba [[Rusai|rusiškąjį]].
 
=== Sembiškasis laikmetis ===
Eilutė 36:
 
=== Vokiškasis laikmetis ===
Teutoniškasis arba vokiškasis miesto laikotarpis buvogyvavo tarp 1255 m. ir 1945 m. balandžio 10 d.
==== Karaliaučiaus istorija ====
{{main|Karaliaučiaus istorija}}
Eilutė 45:
Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos [[1525]] m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės [[lenas]], sostine. [[1701]] m. [[Brandenburgas|Brandenburgo]] kurfiurstas [[Frydrichas III (Branderburgas)|Frydrichas III]] Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo [[1773]] m. buvo [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] provincijos sostine.
 
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje [[1939]] m. buvo 372 164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, nors jame beabsoliučią daugumą sudarė [[vokiečiai|vokiečių]], bet gyveno ir [[prancūzai]], [[škotai]], [[olandai]], [[lenkai]], šiek tiek [[lietuvininkai|lietuvininkų]]. Prieš [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]] užimant miestą, vietiniai gyventojai masiškai bėgo į [[Vokietija|Vokietijos]] gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus.
 
==== Karaliaučiaus žymūs žmonės ====
Eilutė 59:
[[Tarybinis laikotarpis|Tarybinis]] arba rusiškasis miesto laikotarpis prasidėjo nuo 1945 m. balandžio 10 d. ir tęsiasi šiol.
[[Vaizdas:Kaliningrad_Dom_Sowjetow_03.jpg|thumb|right|200px|1967 m. galutinai nugriovus [[Karaliaučiaus pilis|Karaliaučiaus pilies]] dar išlikusias sienas, jos teritorijoje, [[1970]] m. buvo pradėtas statyti [[Tarybų namas (Kaliningradas)|Tarybų namo]] administracinis pastatas, vėliau tapęs neoficialiu [[Tarybinis laikotarpis|tarybinio]] ir [[Rusai|rusiškojo]] Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka).]]
[[Vaizdas:Victory_Day_in_Kaliningrad_2017-05-09_49.jpg|thumb|right|200px|Kaliningradiečiai švenčiantys pergalės dieną prieš [[Vokietija|Vokietiją]] (2017 m. gegužės 9 d.)]]
[[Vaizdas:2011-03-24_at_13-56-43.jpg|thumb|right|200px|Kaliningrado panorama (2011 m.)]]
==== Kaliningrado istorija ====
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. balandžio 6 d. TSRS pajėgos pradėjo Karaliaučiaus puolimą. Balandžio 9 d. ginančios nuo rusų miestą vokiečių karinės pajėgos kapituliavo, o balandžio 10 d. TSRS kariuomenė likvidavo paskutinį pavienių vokiečių pasipriešinimą ir perėmė miesto kontrolę.
 
Vokietijai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietiją]] ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj pabėgusių, išžūdytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių [[TSRS]] teritorijų, ypač [[rusai]], ir gana daug [[Baltarusiai|gudų]] bei [[Ukrainiečiai|ukrainiečių]].
 
Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais labai skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.