Baltų-slavų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Fonologinė palatalizacija (J. Kurylovičiaus aprašyta [[1956]] m.) yra įvykusi tik latvių kalboje. Lietuvių kalboje palatalizacijos pobūdis kitoks. Vadinasi, [[baltų prokalbė]]je bendros palatalizacijos (priebalsių suminkštinimo) nebuvo;

# Toks pats ide. skiemeninių sonantų ''*ṛ, *ḷ, *ṃ, *ṇ'' pokytis yra įvykęs taip pat ir [[germanų kalbos]]e, tad šis virsmas nėra išskirtinė baltų-slavų naujovė;

# [[Germanų prokalbė]]s balsių sistema beveik tapati prūsų kalbos balsių sistemai, tad nėra pagrindo kalbėti apie išskirtinį praslavų ir prūsų kalbų balsyno panašumą.<ref name="lituanus1967"/> Slavų prokalbę laikyti vakarų baltų kalbų atmaina neleidžia faktas, kad ''s'' po ''r, u, k, i'' virsmo į ''š'' refleksai lietuvių, latvių ir prūsų kalbose ėmė lietis su [[Satemizacija|sateminiais]] suminkštintais priebalsiais ir dėl to buvo „sustiprinti” priebalsiai ''k'' ir ''g'' – slavų, [[Albanų kalba|albanų]] ir [[Armėnų kalba|armėnų]] kalbose tokių procesų ne tik kad nėra, bet ir turimi atvirkštiniai rezultatai;<ref>Harvey E. Mayer Was Slavic a Prussian Dialect? // ''Lituanus.'' — 1987. — Vol. 33. — № 2.</ref>

# Baltų ir slavų prokalbėse [[Indoeuropiečių prokalbė|ide.]] palatalinių gomurinių priebalsių ''*ḱ'' ir ''*ǵ'' raida buvo skirtinga, todėl bandymas čia įžvelgti „bendrą priebalsių sistemos naujovę” būtų [[anachronizmas]];<ref>Трубачёв О. Н. Этногенез и культура древнейших славян: Лингвистические исследования. — М.: Наука, 2003. — с. 20</ref>