'''Stasys Šeinauskas''' ({{Ru|Стасис Козиевич Шейнаускас}}; [[1917]] m. [[KandreliaiKandrėnėliai|KandreliųKandrėnėlių]] kaime, [[Rokiškio apskritis|Rokiškio apskr]]. – [[1944]] m. [[spalio 13]] d., Palaidotaspalaidotas [[Pagėg]]iųPagėgių karių kapinėse.) – [[16-oji Lietuviškoji divizija|16-osios Lietuviškosios divizijos]] [[jaunesnysis seržantas]], artileristas, [[Tarybų Sąjungos Didvyris]]
== Biografija ==
Gimė valstiečių šeimoje, dirbo žemės ūkyje. Prasidėjus [[TSRS-Vokietijos karas|TSRS-Vokietijos karui]] evakuotas į [[Kostromos sritis|Kostromos sritį]]. Gyveno ir dirbo [[Rusija|Rusijos]] [[Šiaurės geležinkelis|Šiaurės geležinkelio]] Nejos (''Нея'') geležinkelio stoties gyvenvietėje. Čia 1942 m. įstojo į komunistų partiją.
1942 m. sausio mėn. buvo paimtas į [[Raudonoji armija|Raudonąją Armiją]]. Gruodžio mėn. jau buvo fronte. 16-osios divizijos 224-ojo artilerijos pulko pabūklo taikytojas jaunesnysis seržantas iki 1943 m. rugpjūčio kariavo Centriniame fronte, o nuo 1943 m. spalio – 1-ajame Pabaltijo fronte. 1944 m. sausio mėn. už kovinius nuopelnus apdovanotas medaliu „Už narsą“, o 1944 m. rugsėjo mėn – antruoju tokiu pačiu medaliu. 1944 m. rugsėjo – spalio mėn. kartu su 16-ąja divizija dalyvavo mūšiuose Lietuvoje, pralaužiant gynybą [[Kelmė]]s – [[Tilžė]]s kryptyje.
1944 m. [[spalio 13]] d. 16-osios Lietuviškosios divizijos daliniai judėjo link [[Nemunas|Nemuno]]. 18 km į šiaurės vakarus nuo Tilžės (dab. [[Sovetskas]], Rusija) puolančius dalinius kontraatakavo [[vokiečiai]]. 167-ojo šaulių pulko kuopos pozicijas, kurias dengė jaunesniojo seržanto S. Šeinausko pabūklas, atakavo 13 [[tankas|tankų]] su pėstininkais. Prileidęs tankus iki 300–400 m jis ėmė šaudyti tiesioginiu taikymu. Pirmaisiais šūviais pamušė du vidutinius tankus. Pėstininkams atsitraukus Šeinausko pabūklas liko vietoje ir toliau apšaudė tankus. Nuo tankų sviedinių žuvo beveik visa [[pabūklo skyrius|įgula]], buvo sudaužytas pabūklo kampamatis. S. Šeinauskas buvo sunkiai sužeistas, bet ir toliau šaudė taikydamas pabūklą pro [[ginklo vamzdis|vamzdį]]. Spėjo pamušti dar vieną tanką, bet netrukus žuvo nuo greta sprogusio sviedinio skeveldrų.
1945 m. [[kovo 24]] d. S. Šeinauskui po mirties buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Jo vardu buvo pavadinta gatvė [[RokiškRokiškis|Rokiškyje]]yje. Stasys Šeinauskas yra įtrauktas į oficialų Rusijos Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų organų darbuotojų ir vidaus kariuomenės kariškių Tarybų Sąjungos Didvyrių sąrašą, nors nėra žinoma, kada ir kaip jis dirbo ar tarnavo TSRS Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Galbūt evakuacijos metu Nejos stotyje.
