Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nors tariami ilgieji ir trumpieji balsiai, paprastai pagal tarimą jie skirstomi į atviruosius ir uždaruosius: ilgieji /iː, yː, uː, eː, øː, oː/ yra uždarieji, o jų trumposios poros /ɪ, ʏ, ʊ, ɛ, œ, ɔ/ − atvirieji balsiai. Norint išlaikyti atvirųjų ir uždarųjų balsių dubletų sistemą, /a/ kartais laikomas atvirai tariama balsio /aː/ pora. Trumpieji balsiai /i, y, u, e, ø, o/ pasitaiko nekirčiuotuose [[skolinys|skolinių]] skiemenyse, pvz., ''Psychometrie'' /psyçomeˈtʁiː/ ('psichometrija'). Paprastai jie laikomi alofonais uždarųjų balsių, kurie nekirčiuotuose skiemenyse nevartojami (nebent įeitų į sudurtinį žodį). Daugumoje bendrinės vokiečių kalbos šnektų prieš balsiu prasidedantį skiemenį ir tarp balsių ar dvibalsių tariama {{IPA|/ʔ/}}: atsiranda trumpa pauzė, kurios metu sulaikoma oro srovė, ir ankstesnio balsio tarimas nutraukiamas. Po to oro srovė staiga atidaro uždarumą, balso stygų virpėjimo pradžia esti stipri ir aiškiai tariama. Toks tarimo būdas vadinamas '''naujuoju prataru'''.<ref>[http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/14780.pdf S. Smagurauskas, G. Povilaitis, A. Martinkėnas VOKIEČIŲVokiečių KALBOSkalbos TARTIEStarties PRATYBOSpratybos. BALSIAIBalsiai IRir DVIBALSIAIdvibalsiai]; tikrinta 2016-08-16</ref>