Polietilenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 78.61.58.63 (Aptarimas) darytas keitimas 4768439
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
grandinės.
 
Polietilenas skirstomas į rūšis pagal polimerinių grandinių šakotumą. Žemo[[Mažo tankio polietilenas]] (angl. LDPE, ''Low density polyethene'') sudarytas iš labai šakotų makromolekulių. Dėl savo sudėtingos struktūros jos nesuglunda tarpusavy, dėl to tarpmolekulinės traukos jėgos yra sąlyginai mažos. Toks polietilenas yra tąsus ir minkštas. Buityje jis dažiniausiai sutinkamas polietileninių maišelių ar plėvelių pavidalu. Aukšto tankio polietilenas (angl. HDPE, ''High density polyethene'') sudarytas iš ilgų mažai šakotų molekulių, kurios suglunda labai tankiai, tarp jų susidaro tarpmolekulinės traukos ryšiai. Aukšto tankio polietilenas buityje randamas ploviklių, baliklių, pieno butelių pavidalu.
 
Polietilenas pirmą kartą buvo susintetintas vokiečių chemiko Hanso fon Pechmano (''Hans von Pechmann'') 1898 metais, jam kaitinant [[diazometanas|diazometaną]]. Pirmasis pramonei pritaikomas polietileno sintezės būdas buvo atsitiktinai atrastas Eriko Foseto (''Eric Fawcet'') ir Redžinaldo Gibsono (''Reginald Gibson'') [[1933]] metais. Jie labai aukštame slėgyje kaitino eteno ir benzaldehido mišinį. Visgi, jų eksperimentą pavyko atkartoti tik [[1935]] metais, nes polimerizaciją sukėlė atsitiktinai į sistemą pakliuvęs [[deguonis]]. Pramoninė polietileno gamyba pradėta [[1939]] metais. Vėliau polietileno gamyba tobulėjo atrandant vis efektyvesnius katalizatorius polimerizacijai, leidusius gaminti polietileną daug žemesniame slėgyje.