Paauglystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paauglystė''' – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp [[vaikystė]]s ir [[suaugusiojo amžius|suaugusiojo amžiaus]]. Ji trunka nuo fizinio [[Lytinė branda|lytinio brendimo]] pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus [[socialinė padėtis]]. Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu subrendimu. [[hormonai|Hormonų]] antplūdis sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris [[mergaitė]]ms prasideda apie 11-uosius, o [[berniukas|berniukams]] apie 13-uosius metus. Šis amžius nėra konkrečiai taikomas visiems tokio amžiaus [[vaikas|vaikams]], nes dabar ypač didelę įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai, vyraujanti akceleracija ir kita. Paauglystės amžiaus ribos yra labaipakankamai sąlygiškos, dažniausiai tarpnuo 12 iriki 1818–21 metų., Paskuivėliau prasideda jau suaugusio savarankiško žmogaus periodas. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją – tarp 12 ir 14 metų, 15-ieji15–16 metai – lyg pereinamasis tarpsnis, o 16–18nuo metai17 metų – vėlyvoji paauglystė. Paauglystės pabaigos tiksliai nurodyti neįmanoma; kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada, kai individas visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus), kitose – kai subręstama psichiškai ir socialiai, prisiimama [[atsakomybė]]. [[psichologija|Psichologiniu]] požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai [[individas]] suranda savo [[Asmens tapatumas|tapatumą]], susikuria savo [[vertybių sistema|vertybių sistemą]], sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio [[draugystė]]s ir [[meilė]]s santykius, numato ateities perspektyvą.