Kidaniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas brūkšnių taisymas.
Eilutė 1:
{{Mandžiūrijos istorija}}
[[Vaizdas:LiaoMask10-12thcentury.jpg|thumb|right|250px| Liao laidotuvių kaukė (X-XIIX–XII a.)]]
'''Kidaniai''', dar žinomi kaip '''kitaniai''', '''kitajai''' (kin. 契丹; pinyin ''Qìdān''; {{Ru|кидани}}; {{en|Khitans}}, ''Khitai'') - – istorinė [[mongolai|mongolų]] klajoklių tauta (pagal kinų istoriografiją - – [[mandžiūrai|mandžiūrų]] tauta), kilusi iš M[[mandžiūrija|andžiūrijos]], senovėje gyvenusi teritorijose, kurios dabar yra [[Vidinė Mongolija]] ir [[Mongolija|Mongolijos Respublika]].
 
== Istorija ==
 
=== Kilmė ===
Kinų šaltiniuose kidaniai žinomi nuo IV a. Kidaniai kilę iš [[sianbai|sianbų]] (''Xianbei'') juivenių (''Yuwen'') klano, etninės grupės, gyvenusios dabartinėje [[Liaoningas|Liaoningo]] provincijoje. Teritoriją užkariavus ''Murong'' klanui juivenių likučiai pasklido šiuolaikinėje Vidinėje Mongolijoje ir susimaišė su vietiniais mongolais. VI a. viduryje jie buvo žinomi kaip atskira etninė grupė, kuri mokėjo mokesčius [[Šiaurės Vei]] karalystei.
 
[[Tang dinastija|Tang dinastijos]] laikais kidanius pajungė [[uigurai]]. 842  m. uigurai išsikraustė iš [[Mongolijos plynaukštė]]s, ir kidaniai, pasinaudoję valdžios nebuvimu, įsiveržė į uigurų paliktas teritorijas ir užvaldė jas. Kidaniai panaudojo stepių [[kavalerija|kavalerijos]] galimybes (matė, kaip kariavo uigurų ir [[kirgizai|kirgizų]] kavalerija).
 
[[Tang dinastija|Tang dinastijos]] laikais kidanius pajungė [[uigurai]]. 842 m. uigurai išsikraustė iš [[Mongolijos plynaukštė]]s, ir kidaniai, pasinaudoję valdžios nebuvimu, įsiveržė į uigurų paliktas teritorijas ir užvaldė jas. Kidaniai panaudojo stepių [[kavalerija|kavalerijos]] galimybes (matė, kaip kariavo uigurų ir [[kirgizai|kirgizų]] kavalerija).
=== Liao karalystė ===
{{main|Liao}}
907  m. ''Abaoji'', žinomas pomirtiniu vardu ''imperatorius Taizu'', buvo paskelbtas kidanių vadu. ''Liao dinastija'' buvo paskelbta tik 947  m., bet jos pradžia laikomas ''Abaoji'' iškilimas. ''Abaoji'' panaudojo nemažai naujovių. Savo imperiją jis padalino į dvi dalis. Viena buvo klajoklių, valdoma pagal klajoklių papročius, o kitoje gyveno sėslūs gyventojai, tvarkomi pagal kinišką modelį. Jis pabandė įvesti ir [[pirmagimystė]]s taisyklę, paskyrė vyriausią savo sūnų įpėdiniu, bet šis tėvo sosto nepaveldėjo.
 
''Abaoji'' bijojo, kad [[kinai|kinų]] patarėjai ir valdymo būdai gali išblukinti tautinę savimonę, todėl kidaniai sąmoningai stengėsi išlaikyti savo gentinius papročius, maistą, aprangą, atsisakė naudoti [[kinų kalba|kinų kalbą]] ir susikūrė rašybos sistemą savo kalbai. Pirma tokia sistema buvo sukurta 920  m., kita, abėcėlinė, - – penkeriais metais vėliau.
 
Žinoma, kad VII a. surengė antpuolius į Kinijos imperiją. 605  m. kidanius, betraukiančius į pietus, sumušė [[Sui dinastija|Sui dinastijos]] generolo vedami 20 000 [[tiurkai|tiurkų]] kavalerijos. 696  m. kidaniai pasiekė [[Pekinas|Pekino]] apylinkes, nors buvo tiurkų kaganato vasalai, o tiurkai buvo [[Tang dinastija|Tang dinastijos]] vasalai. Tang dinastija paprašė tiurkų, kad šie padėtų, ir kidaniai netrukus atsitraukė.
 
751-752 751–752 m. kidaniai vėl patraukė į pietus pulti Tang dinastijos Kiniją, bet jiems kelią užkirto An Lušano (''An Lushan'') kariuomenė. Dėl nuolatinio kidanių veržimosi į imperijos šiaurės rytus An Lušanas gaudavo vis daugiau kariuomenės iš kinų, kol ji pasiekė 160 000. Sustiprėjęs An Lušanas sukilo, užėmė Tang dinastijos sostinę ir net buvo pasiskelbęs [[imperatorius|imperatoriumi]].
 
Kinų imperija ilgai negalėjo susidoroti su kidaniais, todėl 1004  m. pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo duoklę. 1042  m. duoklė padidėjo, o 1075  m. kidaniams atidavė dalį savo teritorijos.
 
Kinų imperija ilgai negalėjo susidoroti su kidaniais, todėl 1004 m. pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo duoklę. 1042 m. duoklė padidėjo, o 1075 m. kidaniams atidavė dalį savo teritorijos.
=== Karakitajai ===
{{main|Karakitajai}}
XI a. pabaigoje kidanių Liao valstybė ėmė silpti, ir 1125  m. ją sunaikino [[džurdžėnai]] ({{en|jurchens}})
 
Nemažai Liao dinastijos didikų patraukė į vakarus ir [[Kazachų stepė]]je buvo įkūrę trumpai (1124–1211) gyvavusią [[Karakitajus|Karakitajaus]] ({{en|Kara-Khitan}}) karalystę (kitaip - – ''Vakarų Liao''), kurią vėliau asimiliavo vietiniai [[tiurkai]] ir [[iranėnai]]. Šios karalystės pavadinimas išliko kaip {{Ru|Китай}} 'Kinija', senieji pavadinimai {{En|Cathay}}, portugališkas ''Catai'', ispaniškas ''Catay''.
 
== Sostinės ==
Liao dinastija egzistavo beveik du šimtmečius. Kidanių teritorijos centre buvo pagrindinė sostinė, o regionuose - – dar keturios sostinės. Viena iš regioninių sostinių buvo Pekinas - – tai buvo pirmas kartas, kai jis tapo sostine, nors tada ir ne pagrindine.
 
Kidanius žinojo [[arabai]], juos minėjo [[musulmonai|musulmonų]] metraštininkai. Kidaniai buvo kelis kartus susirėmę su [[Chorezmas|Chorezmo imperija]]. Pradžioje jie laimėjo ir buvo uždėję metinę duoklę. Bet po kurio laiko jie labai smarkiai pralaimėjo Muhamedui II, ir nuo tada musulmonams grėsmės nebekėlė.
 
== Tautos likimas ==
Kidanių kalba iki šiol neįskaitoma, todėl detali jų istorija nėra žinoma. XV a. viduryje kidaniai minimi korėjiečių dokumentuose. Po kurio laiko kidanių pavadinimas išnyko.