Šianbų konfederacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

24 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
S (Perkeliamos 2 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q4783395.)
|valdovas2 =
}}
'''Šianbų konfederacija''' ar '''Šianbų valstybė''' – [[klajokliai|klajoklių]] [[šianbai|šianbų]] sukurta gentinė konfederacija, susiformavusi I a. pabaigoje ir iki III a. kontroliavusi dalį [[mandžiūrija|Mandžiūrijos]], [[Mongolijos plynaukštė|Mongolijos plynaukštę]] ir [[Džungarija|Džungariją]] dab. [[Mongolija|Mongolijoje]], šiaurės [[Kinija|Kinijoje]] ir pietų [[Sibiras|Sibire]].
 
== Istorija ==
Iš Mandžiūrijos kilę [[šianbai]] per I a. nuolat puldinėjo savo vakarinius kaimynus [[šiauriniai šiongnu|šiaurinius šiongnu]] Mongolijos plynaukštėje. Pačioje I a. pabaigoje, kuomet šiongnu buvo nugalėti ir migravo į vakarus, šianbams susidarė galimybė įsigalėti plynaukštėje ir sukurti savo konfederaciją.
 
Konfederacija savo stiprybę pasiekė II a. II pusėje, valdant valdovui [[Tanšihuai]]. 156  m., būdamas vos 15 metų amžiaus, jis buvo išrinktas visų šianbų genčių vadu. Jis įtvirtino stepės gyventojų tarpe tam tikras normas, įtvirtino sostinę Darchano kalne. Netrukus jis nugalėjo šiaurinius kaimynus [[dinglingai|dinglingus]], vakarinius kaimynus [[vusuniai|vusunius]] ir kitas aplinkines tautas. Jo imperija iš rytų į vakarus driekėsi 7000  km.
 
Vėlesni kinų metraščiai ([[Vėlyvųjų Han knyga]]) apie konfederaciją rašė: "Nors šiauriniai šiongnu ir pabėgo, šianbai tapo galingesni, ir jų gyventojų daugėjo. Jie užėmė visas šiongnu žemes ir skelbėsi turintys 100000 karių <..> Į šių sukilėlių rankas pateko geros kokybės metalai ir geležis. Pabėgėliai iš Han imperijos taip pat siekė prieglobsčio ten, ir tarnavo jiems kaip patarėjai. Jų ginklai buvo aštresni, o arkliai greitesni, nei šiongnu. "
 
Auganti Šianbų konfederacija netrukus susidūrė su Kinijos imperija, tuo metu valdoma [[han dinastija|Han dinastijos]]. 177  m. Kinija siuntė 30000 karių, kuriuos vedė trys žymūs karvedžiai. Visi jie patyrė triuškinantį pralaimėjimą, ir grįžo su savo armijų likučiais. Taip į Šianbų konfederacijos rankas pateko ir [[Pietiniai šiongnu]], iki tol pripažinę vasalitetą Kinijai.
 
Po Tanšihuai mirties 181  m., šianbų galybė silpo. Iš pradžių valdė jo neįgalus sūnus Helian, vėliau - – šio pusbrolis Kuitoi, galiausiai į valdžią atėjo jo brolis Budugenas. Šiam valdant, konfederacijoje iškilo ir kiti stiprūs lyderiai, tarp kurių svarbiausias buvo [[Kebinengas]]. Tai vedė konfederaciją prie pilietinio karo, į kurį kišosi Kinija (nuo 220  m. - – [[Cao Vei]]), remdama tai vieną, tai kitą pusę. 233  m. po nepavykusio sukilimo Budugenas buvo nužudytas. Netrukus, 235  m. nužudžius Kebinengą, konfederacija galutinai suiro į atskirus klanus. Po to 100 metų (iki [[Rouranai|Rouranų]] įsigalėjimo 330  m.) Mongolijos plynaukštėje nebebuvo vieningos valdžios. Svarbiausias Šianbų imperijos paveldėtojas buvo [[Tabgačai|Tabgačų]] klanas.
 
== Valstybės administravimas ==
{{Mongolijos istorija}}
Didžiausio išsiplėtimo laikais konfederaciją sudarė trys atskiros dalys: rytinė, vidurinė ir vakarinė. Jos buvo dalinamos į smulkesnes dalis, valdomas vietininkų, tituluojamų daren. Rytinė dalis driekėsi nuo [[Liaohė]]s iki [[You Beiping]]. Nuo You Beiping iki Shanggu buvo vidurinė sekcija, o nuo Shanggu iki [[Dunhuangas|Dunhuango]] - – vakarinė.
 
== Valdovų sąrašas ==
* [[Tanšihuai]] ({{zh|檀石槐|Tanshihuai}}) 156-181156–181;
* [[Helianas]] ({{zh|??|Helian}}) 181-185181–185;
* [[Kuitoi]] 185-187185–187;
* [[Budugenas]] ({{zh|步度根|Bùdùgēn}}) 187-234187–234.
* [[Kebinengas]] ({{zh|軻比能|Kebineng}}) 235.