Jovianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
'''Jovianas''' (lot. ''Flavius Jovianus Augustus''; gr.: Ἰοβιανός; [[331]] m. – [[364]] m. [[vasario 17]] d.) buvo [[Romos imperatorius]] 363-364 m. Mirus Julianui kare su Sasanidais, Jovianas buvo skubiai paskelbtas imperatoriumi. Jis siekė taikos su persais gėdingomis sąlygomis ir atkūrė [[krikščionybė]]s, kaip valstybinės religijos, statusą. Jo valdymas truko 8 mėnesius.
== Iškilimas ==
Jovianas gimė [[331]] m. Jo tėvas Varonianas buvo [[Konstancijus II|Konstancijaus II]] imperatoriškosios sargybos vadas (''Domesticus''). Jis prisijungė prie sargybos ir pasiekė tėvo rangą. Jovianas lydėjo Julianą į Mesopotamiją kare su sasanidų karaliumi [[Šapuras II|Šapuru II]]. Po Samaros mūšio romėnai turėjo bėgti nuo didesnių persų pajėgų. Per atsitraukimą imperatorius Julianas buvo mirtinai sužeistas ir mirė 363 m. [[birželio 26]] d. Kitą dieną garbaus amžiaus Rytų pretorijų prefektas Saturninijus Sekundas Salucijus atsisakė sosto ir armija išrinko Jovianą.<ref>Edward Gibbon, ''The Decline And Fall Of The Roman Empire'', (The Modern Library, 1932), chap. XXIV., p. 830</ref> Šis pasirinkimas sukėlė šoką: Amianas Marcelinas teigia, kad jis buvo sumaišytas su kitu Jovianu, kuris irgi dalyvavo rinkimuose ar kariai sumaišė jo vardą su mirusio imperatoriaus ir pamanė, kad šis atsigavo. L<inksmumas ir nuolaidžiavimas savo įdoms buvo pagrindinė naujojo imperatoriaus rekomendacija.
Jovianas buvo krikščionis, tad panaikino jo pirmtako įvestą pagonybę. Atvykęs į Antiochiją jis atšaukė Juliano ediktus nukreiptus prieš krikščionis. [[Konstantinas I|Konstantino I]] labaras vėl tapo romėnų armijos simboliu. Jis išleido tolerancijos ediktą: magiškos apeigos uždraustos, bet žmonės patys galėjo pasirinkti religiją.
== Valdymas ==
Kitą rytą po karūnavimo Jovianas pratęsė atsitraukimą. Nors persekiota persų romėnų armija pasiekė [[Dura-Europas|Durą]] ant [[Tigras (upė)|Tigro]] kranto. Čia ji sustojo tikėdamasi grįžti į imperiją kitoje upės pusėje. Kai bandymas nutiesti tiltą nepavyko, Jovianas buvo priverstas priimti žeminančias persų taikos sutarties sąlygas. Gibonas teigia, kad romėnai turėjo pakankamai maisto atsargų nusigauti iki savo miesto [[Korduena|Korduenos]] 100 mylių į šiaurę, jei Jovianas būtų veikęs greitai. Tačiau jis delsė, atsargos išseko ir teko nusileisti Šapūrui II. Už galimybę netrukdomai atsitraukti romėnai atidavė penkias provincijas į rytus nuo Tigro, kurias užėmė [[Galerijus]] [[298]] m., Diokletiano užimtas sritis, [[Nusaibinas|Nisibio]] Castra Maurorum ir Singaros tvirtoves. Romėnai atsisakė savo interesų [[Armėnijos karalystė]]je persų naudai. Armėnijos karalius [[Aršakas II]] turėjo ateity likti neutralus ir atiduoti tam tikras teritorijas persams. Taikos sutartis buvo laikoma labai gėdinga ir Jovianas greitai prarado populiarumą. Antiochijos, kuri atsidūrė pasienyje su Persija, piliečių nepasitenkinimas ir įžeidinėjimai, privertė imperatorių apleisti miestą.
Jovianas išvyko į Konstantinopolį sustiprinti valdžią ir sustojo tik [[Tarsas|Tarse]] palaidoti Julianą. Kelyje jis priėmė vakarinių provincijų atstovų paramą ir ryte buvo rastas negyvas savo palapinėje Dadastanoje pusiaukelyje tarp [[Ankara|Ankyros]] ir Nikėjos.
== Išnašos ==
{{reflist}}
{{Romos valdovas|
Antraštė = [[Romos imperija|Romos imperatorius]]|
| |||