Vostoko stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pdxx (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{coord|78|27|51.92|S|106|50|14.38|E|display=title}}
[[Vaizdas:Wostok-Station core32.jpg|thumb|right|250px| Bendras bazės vaizdas]]
[[File:LakeVostok-Location.jpg|thumb|right|250px|Stoties vieta Antarktidos palydovinėje nuotraukoje]]
 
'''Vostoko stotis''' ({{ru|Станция Восток}}, pažodžiui - ''Stotis Rytai'') – rusų mokslinė tyrimų stotis [[Antarktida|Antarktidoje]], [[Princesės Elžbietos žemė|Princesės Elžbietos žemėje]], maždaug 1300 km nuo [[pietų ašigalis|pietų poliaus]], Rytų [[Antarktidos ledo kepurė]]s centrinėje dalyje. [[1957]] m. įkurta [[Sovietų Sąjunga|sovietų]]. Stotis yra netoli Žemės [[šalčio polius|šalčio poliaus]], [[1983]] m. [[liepos 21]] d. čia užfiksuota žemiausia temperatūra visoje [[Žemė]]je -89,2 °C. Vykdomo ledo gręžimo ir magnetometrijos tyrimai. [[1996]] m. 4 km gylyje po baze aptiktas [[Vostoko ežeras]]. Stotis pavadinta pagal kapitono [[Fadėjus Belinshauzenas|Fadėjaus Belinshauzeno]] vadovaujamą laivą "Vostok", su kuriuo buvo vykdoma ekspedicija į Antarktidą.
 
Vostoko stotis yra įsikūrusi netoli pietinio [[Neprieinamumo polius|neprieinamumo poliaus]] ir [[pietų magnetinis polius|pietų magnetinio poliaus]], todėl tai yra viena iš patogiausių vietų stebėti [[Žemės magnetosfera|Žemės magnetosferos]] pokyčius. Kiti tyrimai apima [[aktinometrija|aktinometriją]], [[geofizika|geofiziką]], [[medicina|mediciną]] ir [[klimatologija|klimatologiją]].
Įkurta [[1957]] m. [[1983]] m. [[liepos 21]] d. čia užfiksuota žemiausia temperatūra visoje [[Žemė]]je -89,2 °C. [[1996]] m. 4 km gylyje po baze aptiktas [[Vostoko ežeras]]. Stoties personalas vasarą – 25, žiemą – 13 žmonių.
 
Stotis yra įsikūrusi 3 488 m aukštyje virš jūros lygio ir tai yra viena labiausiai izoliuotų tyrinėjimo stočių Antarktidoje. Stoties personalas vasarą – 25, žiemą – 13 žmonių. Ši stotis yra palaikoma [[Mirny stotis|Mirny stoties]], įsikūrusios Antarktidos pakrantėje.
 
Vienintelė nuolatinė labiau į pietus esanti tyrimų stotis yra [[Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotis]], kuri yra valdoma [[JAV]], geografiniame pietų ašigalyje. Kinijai priklausanti Kunluno stotis taip pat yra piečiau, tačiau ji veikia tik antarktinės vasaros metu.
== Klimatas ==
Vostoko stočiai būdingi ledynų klimatui (EF) būdingos oro sąlygos, su Antarktidos vidinei daliai būdingomis neigiamomis temperatūromis visus metus. Stotyje vidutiniškai iškrenta tik 22 mm kritulių kiekio per metus, daugiausia - [[sniegas|sniego]] pavidalu. Tai taip pat yra viena sausiausių vietų Žemėje. Vidutiniškai Vostoko stočiai tenka tik 26 dienos per metus su sniegu. Čia buvo užfiksuota žemiausia temperatūra Žemėje - -89,2 °C. Antarktinės vasaros mėnesių vidutinė temperatūra −31.9 °C, Antarktinės žiemos −68 °C. Aukščiausia kada nors čia užfiksuota temperatūra −14.0 °C. Nepaisant itin žemų temperatūrų, tai viena saulėčiausių vietų Žemėje, nuo pačios saulėčiausios užfiksuotos vietos trūksta tik 300 valandų. Stočiai būdingas poliarinių dienų ir poliarinių naktų ciklas, todėl saulėta poliarinė diena atsigriebia prieš poliarinę naktį, kai stotis visą parą skendi nakties tamsoje, gegužės-rugpjūčio mėnesiais tenka 0 valandų saulės šviesos. Poliarinės dienos metu saulė šviečia visą parą, todėl tokiais mėnesiais saulė šviečia ilgiau nei bet kur kitur Žemėje, gruodžio mėnesį vidutiniškai tenkant apie 709 valandas saulės šviesos arba 22,9 valandas per parą.
Žemiausios temperatūros rekordas -89,2 °C. Aukščiausios -12,2 °C. Vidutinė temperatūra [[žiema|žiemą]] -65 °C, [[vasara|vasarą]] -30 °C.
 
Žemiausia vėjo žvarbumo temperatūra −124 °C buvo užfiksuota 2005 m. rugpjūčio 24 d., kai tikroji oro temperatūra buvo −74 °C
 
Kartu su itin žemomis temperatūromis, yra kitų faktorių, lemiančių, kad ši stotis pasižymi pačiomis sunkiausiomis žmogui išgyventi sąlygomis:
* Beveik nėra jokios oro drėgmės
* Itin žvarbus vėjas. Vidutinis 5 m/s vėjas, kartais pakylantis iki 27 m/s.
* Mažesnis deguonies kiekis dėl didelio aukščio virš jūros lygio (3488 m)
* Didesnė oro jonizacija
* 130 dienų trunkanti poliarinė naktis, besitęsianti nuo vėlyvo balandžio iki rugsėjo vidurio, įskaitant 85 dienos prieblandos, kai per sunku skaityti natūralioje šviesoje (saulė yra iki 6 laipsnius žemiau horizonto)
 
[[Aklimatizacija]] tokiomis sąlygomis gali trukti nuo kelių savaičių iki poros mėnesių, kurios metu gali kilti galvos skausmai, tvinkčioja akys, ausų skausmai, dusulys, staigiai pakilęs [[kraujospūdis]], miego trūkumas, sumažėjęs apetitas, vėmimas, artritas, svorio netekimas (nuo 3 iki 5 kg, kartais iki 12 kg).
 
{{Commons|Category:Vostok Station|no=T}}