Folklandų karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Folklando salas [[1520]] m. atrado [[Ferdinandas Magelanas|Ferdinando Magelano]] ekspedicija, ieškojusi kelio į [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenyną]]. [[1690]] m. jose apsilankė brito John Strong ekspedicija. [[1763]] m. salas užėmė prancūzai, jas pavadino Malvinų salomis bei įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą. [[1765]] m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė [[Sąrašas:Anglijos karaliai|Didžiosios Britanijos karaliaus]] valdomis. Vėlesni bandymai salas nuolat apgyvendinti buvo nesėkmingi, išstumiant konkurentus dėl salų. Faktiškai salos buvo negyvenamos iki 1820 m. Panašiu laiku – [[1816]] m. [[Argentina]]i tapus nepriklausomai, ji [[1829]] m. įkūrė [[Puerto Soledadas|Puerto Soledado]] gyvenvietę. [[1833]] m. [[Jungtinė Karalystė]], pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, užėmė Folklando (Malvinų) salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos.<ref>http://www.ejercito.mil.ar/InMemori/MalvinasHistoria.asp</ref> Britai ėmė sparčiai kolonizuoti salas. Didžioji dauguma vietos gyventojų buvo britų kilmės ir palaikė Jungtinę Karalystę. Argentina salas laikė savo teritorija. [[1976]] m. valdžią Argentinoje užgrobus [[karinė chunta|karinei chuntai]], šalies ekonominė padėtis blogėjo, kilo maištų tikimybė. Chuntos, vadovaujamos generolo [[Leopoldo Galtieri]], vertinimu, jos padėtį ir įvaizdį, galėjo pagerinti bei argentiniečių patriotinius jausmus sukelti Folklendo salų užėmimas. Chunta tikėjosi, kad Jungtinė Karalystė neatsakys į tokius Argentinos veiksmus karine jėga. [[1982]] m. [[kovo 19]] d. grupė Argentinos metalo pirklių, kurių tarpe, laikoma, buvo infiltruotų Argentinos karių, iškėlė Argentinos vėliavą [[Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos|P. Sandvičo salose]]. Vienas Jungtinės Karalystės karo laivas buvo pasiųstas į šias salas. [[Balandžio 1]] d. Jungtinės Karalystės [[Užsienio reikalų ministerija]] telegrama įspėjo Folklandų salų gubernatorių R. Hunt apie kitą dieną gresiantį ArgentijosArgentinos pajėgų išsilaipinimą salų administraciniame centre [[Stenlis|Stenlyje]].<ref>http://news.bbc.co.uk/hi/english/static/in_depth/uk/2002/falklands/my_story/hunt.stm Fight for the Falklands. My War Story</ref> [[Balandžio 2]] d. [[Argentinos ginkluotosios pajėgos|Argentinos kariuomenė]] įsiveržė į Folklendo, o kitą dieną ir į P. Sandvičo salas, siekdama jose įvesti argentiniečių valdymą.

[[Balandžio 3]] d. susirinkusi [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Saugumo Taryba]] daugumą balsų priimta rezoliucija Nr.502 pasmerkė kovos veiksmus ir pareikalavo, kad Argentina nedelsiant išvestų karines pajėgas iš Folklando salų ir spręstų konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.<ref>http://www.undemocracy.com/S-RES-502%281982%29.pdf Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija S-RES-502(1982)</ref> Jungtinę Karalystę konflikte palaikė [[Tautų Sandrauga]] ir [[Europos Ekonominė Bendrija]], paskelbusi Argentinai ekonomines sankcijas, trukusias iki karo veiksmų pabaigos – 1982 m. birželio 22 d. Dauguma [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] valstybių konflikte politinėmis priemonėmis palaikė Argentiną. Konflikto pradinėje stadijoje [[Jungtinės Amerikos Valstijos]], sunerimusios dėl potencialaus Argentinos paramos prašymo iš [[TSRS]], bandė atlikti tarpininko vaidmenį.<ref>http://www.theguardian.com/world/2012/apr/01/us-feared-falklands-war-documents US feared Falklands war would be 'close-run thing', documents reveal </ref> Argentinai atmetus JAV taikos iniciatyvas, [[JAV valstybės sekretorius]] [[Alexander Haig|A. Heigas]] pareiškė, kad JAV uždraus parduoti Argentinai ginklus ir suteiks materialinę paramą Jungtinei Karalystei. [[Čilė]] suteikė Jungtinei Karalystei informacijos apie Argentinos karines pajėgas ir turimą ankstyvojo įspėjimo [[Radaras|radarų]] sistemą. Konflikto metu, [[Libija]] suteikė Argentinai pagalbą ginklais ir [[amunicija]].

Įsiveržusi Argentinos kariuomenė, po trumpo mūšio, privertė kapituliuoti saloje dislokuotus britų [[Jūrų pėstininkai|jūrų pėstininkus]]. Argentina į Folklando salas įvedė iki 10 000 kariuomenės ir paskelbė salose atkurianti Argentinos [[Suverenitetas|suverenitetą]]. Laikoma, kad Britų galimybės atsiimti Folklandų salas buvo menkos, nes jų oro pajėgos regione buvo žymiai silpnesnės, nei Argentinos. Jungtinė Karalystė galėjo sutelkti tik 42 kovos lėktuvus prieš 122 Argentinos orlaivius.<ref>http://www.airpower.maxwell.af.mil/airchronicles/apj/apj02/fal02/corum.html Argentine Airpower in the Falklands War</ref> Reaguodama į įvykius, Jungtinės Karalystės [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|ministrės pirmininkės]] [[Margaret Thatcher|M. Tečer]] vadovaujama vyriausybė nutraukė diplomatinius santykius su Argentina, balandžio 7 d. paskelbė, kad nuo balandžio 12 d. 200 [[Jūrmylė|jūrmylių]] zona aplink Folklando salas yra karo zona, kurioje esantys Argentinos laivai bus nuskandinti. Taip pat Jungtinė Karalystė iš [[Portsmutas|Portsmuto]] jūrų bazės pasiuntė karines jūrų pajėgas. Abiems pusėms buvo sudėtinga panaudoti aviaciją. Britams pradėjus Folklandų salų jūrų [[blokada|blokadą]], Argentinos kariuomenė salose susidūrė su dideliais tiekimo sunkumais, Argentinos aviacija negalėjo pakilti iš Folklendų dėl per trumpo ir vienintelio salose buvusio [[Kilimo ir tūpimo takas|kilimo ir tūpimo tako]]. Kita vertus, [[Royal Air Force|Britų aviacijai]] taip pat buvo labai sudėtinga vykdyti kovines operacijas, nes šiems veiksmams ji turėjo tik du [[Lėktuvnešis|lėktuvnešius]] bei galimybę naudotis labai nutolusioje (apie 6 tūkst. km) nuo karo veiksmų zonos [[Dangun Žengimo sala|Dangun Žengimo saloje]] buvusia amerikiečių baze. Balandžio 25 d. Britų pajėgos išsilaipino [[Pietų Džordžija|P. Džordžijos]] saloje, kurią anksčiau taip pat buvo užėmę Argentinos pajėgos. Tačiau šiojeŠioje saloje argentiniečiai pasidavė Britams be pasipriešinimo.

[[1982]] m. [[gegužės 1]] d. Jungtinės Karalystės aviacija pradėjo bombarduoti Argentinos karių pozicijas ties salų sostine [[Stenlis|Stenliu]]. Gegužės 2 d. Britų atominis [[povandeninis laivas]] „HMS Conqueror“ priartėjo prie Argentinos laivų grupės, vadovaujamos [[Kreiseris|kreiserio]] „Generolas Belgrano“. Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės M. Tečer įsakymu, Argentinos kreiseris buvo atakuotas, nepaisant to, kad tuomet buvo atvirame vandenyne, už draudžiamos 200 jūrmylių zonos ribų. Į kreiserį buvo paleistos trys [[torpeda|torpedos]], iš kurių dvi pataikė ir kreiseris nuskendo. Žuvo 323 Argentinos jūreiviai. Tuomet Argentinos vadovybė iš karo veiksmų zonos atšaukė karo laivyną, įskaitant ir vienintelį šalies lėktuvnešį „ARA Veinticinco de Mayo“, iš kovų zonos ir joseėmė daugiau ėmė naudoti karines oro pajėgas, tikėdamasi, kad pavyks nuskandinti priešo laivus ir Jungtinės Karalystės pajėgos atsitrauks. Pagrindinės Argentinos avacijos pajėgos karo veiksmų metu veikė iš [[Rio Grandė (Argentina)|Rio Grandė]] jūrų bazės. Gegužės 4 d. Argentinos aviacija, panaudojusi naujausią [[Priešlaivinė raketa|priešlaivinę raketą]] „Exocet“, ja pataikė į britų [[Eskadrinis minininkas|eskadrinį minininką]] „Sheffield“, kuris nuo pažeidimų netrukus nuskendo. Žuvo 20 laivo įgulos narių. „Sheffield“ buvo pirmasis po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] mūšyje nuskandintas Britų [[karo laivas]]. Po šių dviejų laivų žūties, dvi savaites truko sąlyginė ramybė, kol gegužės 15 d. Britų specialiosios pajėgos „SAS“ atakavo Argentinos įgulą, dislokuotą šiauriau [[Vakarų Folklandas|Vakarų Folklando]] esančioje Peblo saloje. Atakos metu buvo sunaikinta 11 Argentinos karo lėktuvų.

[[Gegužės 21]] d. Britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada pradėjo stambų Argentinos kariuomenės pozicijų puolimą, išsilaipindama šiaurės rytinėje [[Rytų Folklandas|Rytų Folklando]] salos dalyje, San Carlos įlankoje. Atsakydami, Argentinos kariniai lėktuvai atakavo puolančias Britų pajėgas. Jau [[gegužės 22]] d. puolantys britų jūrų pėstininkai įtvirtino krante [[Placdarmas|placdarmą]], tačiau argentiniečių aviacija per kelias mūšių dienas nuskandino britų [[fregata]]s „Ardeant“ ir „Antelope“ bei eskadrinį minininką „Coventry“. Ankstų [[gegužės 27]] d. rytą Britų pajėgos pradėjo Rytų Folklando salos Darvino ir Green Goose miestelių puolimą ir po paros juos užėmė. Puolimo metu žuvo 17 britų ir 47 argentiniečių kariai, dar daugiau nei 900 argentiniečių buvo Britų paimti į nelaisvę. Kiti Britų 3-iosios jūrų pėstininkų brigados daliniai pradėjo žygį per Rytų Folklandą link pagrindinių Argentinos pajėgų punkto – Stenlio miesto. Žygio metu įvyko keli susirėmimai sausumoje. [[Birželio 1]] d. į kovos veiksmų rajoną atvyko Britų pastiprinimas – 5-oji pėstininkų brigada, turėjusi daugiau nei 5 tūkstančius karių. Tai leido Britams detaliau planuoti Stenlio puolimo operaciją. [[Birželio 8]] d. Argentinos aviacija atakavo išsilaipinančias Britų pajėgas ir nukovė kelias dešimtis bei sužeidė daugiau nei šimtą britų karių.<ref>http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/june/8/newsid_2500000/2500607.stm 1982: Fifty die in Argentine air attack</ref> Nepaisant patirtų nuostolių, [[birželio 12]] d. naktį Britų 3-ioji jūrų pėstininkų brigada užėmė tris [[aukštuma]]s, o [[birželio 14]] d. 5-oji pėstininkų brigada – dar tris kitas aukštumas prie Stenlio. Mūšių metu žuvo po kelias dešimtis abiejų pusių karių. Birželio 14 d. Stenlyje buvusios Argentinos pajėgos, būdamos apsuptos ir matydamos beviltišką padėtį, paprašė [[Paliaubos|paliaubų]]. [[Birželio 20]] d. Jungtinė Karalystė susigrąžino ir P. Sandvičo salas, kai pasidavė jose buvusi Argentinos įgula. Tokiu būdu, karo veiksmai buvo baigti.