Dievas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Žodžio kilmė
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 55:
== Žodžio kilmė ==
Visomis [[baltų kalbos|baltų kalbomis]] Dievas vadinamas tuo pačiu žodžiu: lietuviškai „dievas“, latviškai „dievs“, prūsiškai „deiws“. Tai labai senas indoeuropietiškas žodis, kurį yra išlaikiusios ir kitos [[indoeuropiečių kalbos]], pavyzdžiui, lotynų „deus“, senovės indų ([[sanskritas|sanskrito]]) „devas“. Rekonstruojama [[Indoeuropiečių prokalbė|praindoeuropietiška]] forma „deiwos“ yra kilusi iš šaknies „dei-/di-“, reiškiančios „šviesti, skaisčiai spindėti“, pavyzdžiui, sanskrito (t. y. senovės indų) „di – de – ti“ – „žiba, šviečia“. Tą pačią šaknį turi daugelio kalbų žodžiai, reiškiantys „dieną“. Be to, šitą šaknį dar turi būdvardžiai: lietuvių „dailus“, latvių „daiļš“, lietuvių „didis“, „didelis“, „didus“, latvių „dižs“,
== Šaltiniai ==
|