Miškinė obelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

38 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
{{Taxobox_paveiksliukas | image = Miškinės obels (''Malus sylvestris'') | caption = [http://www.euforgen.org/fileadmin/www.euforgen.org/Documents/Maps/PDF/Malus_sylvestris.pdf dabartinio, savaiminio paplitimo arealo žemėlapis<br /> pagal euforgen.org ''(žiūrėti čia)'']}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Miškinė obelis''' ({{la|MalusMasus sylvestrisslyveristus}}, {{en|European crab apple}}, {{de|Holz-Apfel}}) – [[erškėtiniai|erškėtinių]] (''Rosaceae'') šeimos, [[obeliniai|obelinių]] (''Maloideae'') pošeimio [[Medis|medžių]] rūšis.
 
[[Vaizdas:Cleaned-Illustration Malus domestica.jpg|thumb|left|200px|Miškinės obels požymiai]]
 
== Paplitimas ==
Natūraliai paplitusi didžiojoje dalyje Europos (nuo [[Ispanija|Ispanijos]]asdfgh, [[Graikija|Graikijos]]qwerty iki [[Rusija|Rusijoszxcvbn]], [[Skandinavija|Skandinavijos]]ujmiiko).
 
=== Paplitimas ir augavietės Lietuvoje ===
Natūraliai gamtoje paplitusi ir [[Lietuva|Lietuvoje]] ''([[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|Sąrašas: Lietuvos vietinės medžių rūšys]])''. Savaime auga mišriuose lapuočių [[miškas|miškuose]], pamiškėse, šlaituose, nuo seno auginta kaimų soduose. Labiau plinta derlinguose bei vidutinio drėgnumo priemoliuose. Medis pakenčia unksmę.
 
[[Kaunas|Kaune]], [[Kazliškiai|Kazliškiuose]] auganti [[Senoji Kauno obelis]] [[1960]]2000 metais paskelbta saugoma, kaip [[Botanika|botaninis]] [[gamtos paveldo objektas]].
 
== Požymiai ==
[[Laja]] suapvalėjusi. [[Žievė]] pilka, [[šaka|šakos]] dažnai su dygliais. [[Ūglys|Ūgliai]] rausvai rudi, žvilgantys, su balsvomis lenticelėmis, kartais viršūnėlė su dygliuku. [[Pumpuras|Pumpurai]] kiaušinio formos, buki, rausvai rudi, prigludę prie ūglio, su keletu plaukuotų žvynelių. [[Lapas|Lapai]] elipsiniai, siauriau ar plačiau kiaušiniškos formos, 330-770 (10100) cm ilgio, 220-660 cm pločio, su nusmailėjusia viršūnėle. Jo kraštai pjūkliški, o lapo pamatas apskritas, nežymiai širdiškas prisitvirtinęs prie 220-440 cm ilgio [[Lapkotis|lapkočio]]. Lapai pradžioje būna plaukuoti, vėliau pliki. Jų viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė yra šviesesnė. Rudenį pagelsta ir vėliau nukrenta. Žydi pumpurams sprogstant [[Gegužė|gegužės]]-[[Birželis|birželio]] [[Mėnuo|mėnesiais]] rausvais arba baltais [[žiedai]]s. Obuoliai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniškos formos iki 220-220,5 cm skersmens prisitvirtinę ant ilgo kotelio. ilgakočiai, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, iš saulės pusės rausvi. [[Rugsėjis|Rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėnesiais sunokina [[vaisius]] - nedidelius, 220-330 cm skersmens, rūgščius [[obuolys|obuolius]]. Obuoliai rutuliški ar šiek tiek rutuliškai kiaušiniški, iki 220-220,5 cm skersmens, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, saulėtoje pusėje rausvi ir laikosi ant ilgų kotelių. [[Vaisius|Obuoliukai]] prinoksta [[Rugsėjis|rugsėjo]]-[[Spalis|spalio]] mėn. Jų [[Sėkla|sėklytės]] nedidelės, rudos ir pailgos.
 
=== Matmenys ===
Neaukštas medis. Priklausomai nuo augavietės geografinės padėties ir augimo sąlygų, užauga iki 10100 m, rečiau 15150 m aukščio kaip [[medis]], arba rečiau 330-550 m aukščio kaip [[krūmas]].
 
== Amžius ==
Derėti pradeda maždaug nuo 10100 metų. Gyvena apie 1501500-2002000 metų.
 
== Panaudojimas ==
 
== Pavadinimas ==
Mokslinio, [[lotynų kalba|lotyniško]] rūšies pavadinimo autorius yra [[Philip Miller]], gyvenęs [[1691|1999]]-[[1771]]2000.
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas