Vokiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 180:
Kai kurios mišriosios kalbos, pavyzdžiui, [[Teksaso vokiečių kalba]] (vok. Texasdeutsch), yra vokiečių aukštaičių ar vokiečių žemaičių tarmės arba pasižymi tarmiška tartimi. XIX a. į Teksasą atvykusių vokiečių imigrantų palikuonys Džilespio apskrityje vis dar kalba Teksaso vokiečių kalba.<ref>{{Cite book|last=Boas |first=Hans C. |title=The Life and Death of Texas German |series = Publication of the American Dialect Society |publisher=Duke University Press |date=2009 |isbn=9780822367161}}</ref>
Esama ne vien tik iš vokiečių ir kitų germanų kalbų susidariusių mišriųjų kalbų: sakykime, iš vokiečių ir [[Žemutinių sorbų kalba|žemutinių sorbų]] kalbų susidarė [[ponašemu kalba]] (''po našemu'' 'mūsiškai; mūsų; [šneka] kaip mes
Neaiškus [[Vimisojerių kalba|vimisojerių kalbos]] statusas. Ja tebešneka apie 100 senyvo amžiaus žmonių,
Eilutė 189:
[[Kolonializmas|Kolonializmo]] laikais dabartinėje [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]] iš vokiečių ir vietinių kalbų susidarė [[Kreolų kalbos|kreolinė]] kalba, vadinama [[mūsų vokiečių kalba|mūsų vokiečių kalba]]. Dabartinėje [[Namibija|Namibijoje]] susikūrė kita kreolinė kalba – vietinis [[pidžinas]]. Vadinamoji [[mūsų vokiečių kalba|mūsų vokiečių kalba]] (vok. Unserdeutsch) beveik nebevartojama, nes dauguma kalbančiųjų šia kalba emigravo. Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojamoje [[Papua pidžinų kalba|Papua pidžinų kalboje]] yra apie 150 vokiškos kilmės žodžių. [[Virtuvės vokiečių kalba|Virtuvės vokiečių kalba]] (vok. Küchendeutsch) šiuo metu tebešneka apie 15 tūkst. kalbos vartotojų, tiesa, daugiausia tai – vyresni ir pagyvenę žmonės.<ref>[http://ling.ulstu.ru/linguistics/resourses/mega_deutsch/DeutscheSprache/Kreolsprachen.html Kreolsprachen auf deutscher Grundlage]; tikrinta 2016-08-22</ref> [[Jidiš]] kalba susidarė vidurio vokiečių aukštaičių (X - XIV a.) tarmės pagrindu, šioje kalboje yra apie 10−15% [[hebrajų kalba|hebrajiškų]] ir [[aramėjų kalba|aramėjiškų]] žodžių. XX a. jidiš kalbėjo apie 11 milijonų žmonių, šiuo metu – apie 3 milijonus. Dažnai laikoma ne kreoline kalba, o vokiečių aukštaičių kalbos tarme.<ref>{{cite book|last=הירשע־דוד|first= קאַץ|title= תקני תקנות, פראַגן פון יידישער סטיליסטיק, |פאַרלאַג publisher= אָקספאָרדער יידיש|location=אָקספאָרד|date = 1993|pages= 161-228|isbn = 9781897744000}}</ref>
[[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] koncentracijos stovyklose taip pat susikūrė kreolų kalbų. Jos paprastai susidarė iš paprastų žodžių ir papildomų [[Nežodinis bendravimas|neverbalinių]] ženklų.<ref>O. Lustig, selbst Überlebender, hat 1982 eine Sammlung solcher Begriffe veröffentlicht. <br />Oliver Lustig: [http://isurvived.org/Lustig_Oliver-CCDictionary/CCD-06_HI.html#B2'' Camp Dictionary, online-Version]'' (2005, ''Concentration Camp Dictionary,'' 1982; mehrsprachig: ungar., de, eng., portug. und Italienisch. Bei ''isurvived.org''.</ref><ref>[http://www.wollheim-memorial.de/de/sprachen_im_kz_bunamonowitz Sprache/n im KZ Buna/Monowitz auf wollheim-memorial.de] (u. a. nach Primo Levi u. Leonardo Debenedetti)</ref> Šioms kalboms apibrėžti [[1985]] m. Wolfas Oschlies pasiūlė jau koncentracijos stovyklose vartotą terminą [[
Kaip ir kiti [[Pidžinas|pidžinai]] bei [[kreolų kalba|kreolų kalbos]], ''mūsų vokiečių'' ir ''virtuvės vokiečių'' kalbos lingvistiniu požiūriu laikomos atskiromis kalbų sistemomis.
| |||