Jurgis Savickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

856 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 88.223.70.137 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.62.225.155 keitimas))
S
 
== Biografija ==
Savickis buvo pirmasis vaikas šeimoje (be jo, dar gimė vienuolika vaikų, užaugo tik penki). Nors šeima nebuvo [[bajorai (luomas)|bajoriška]], tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėmis. Gimnaziją lankė [[Maskva|Maskvoje]], kur gyveno pas dėdę. Dar gyvendamas Pagausantyje buvo susižadėjęs su kaimynų dukra [[Apolonija Jokimaitė|Apolonija Jokimaite]], [[Antanas Jokimas|Antano Jokimo]] ir [[Zenonas Jokimas|Zenono Jokimo]] seserimi. Planuota santuoka neįvyko dėl Jurgio pageidavimo sudaryti ne bažnytinę, o tiktai civilinę santuoką. Išsiskyrimas su Apolonija atspindėtas novelėje „Koketė“ iš apsakymų rinkinio „Šventadienio sonetai“.
 
[[1911]] m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus [[Petrogradas|Petrograde]], bet po kelių mėnesių grįžo į [[Maskva|Maskvą]] studijuoti dailės, taip pat pratęsė dailės mokslus [[Krokuva|Krokuvoje]].
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizacijų veiklą ir [[1915]] m. buvo išsiųstas į [[Danija|Daniją]]. rūpintisTen dirbo Raudonajame Kryžiuje, kur rūpinosi lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje. Dirbdamas sutiko savo būsima žmoną Idą, su ja susilaukė dviejų sūnų - Algirdo ir Augustino.
 
Kadangi mokėjo [[lenkų kalba|lenkų]], [[rusų kalba|rusų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[danų kalba|danų]], ir [[švedų kalba|švedų]] kalbas bei buvo visapusiškai išsilavinęs, po karo tapo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės diplomatu [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalyse. Nuo [[1919]] m. buvo oficialus Lietuvos atstovas [[Danija|Danijoje]], nuo [[1922]] m. – [[Norvegija|Norvegijoje]]. Panaikinus atstovybę [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], dirbo [[Suomija|Suomijoje]] iki [[1927]] m.
[[1927]]–[[1929]] m. tarnavo [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų ministerijoje]] [[Kaunas|Kaune]], tuo pačiu metu vadovavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatrui]]. [[1930]]–[[1937]] m. vėl paskiriamas į diplomatinę tarnybą [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. 1937 m. perkeltas dirbti į [[Ryga|Rygą]]. [[1938]] m. tapo Lietuvos atstovu [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] [[Ženeva|Ženevoje]].
 
Su žmona atostogaudamas Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Mentonas|Mentono]] apylinkėse, Roquebrune vietovėje, rado didelę pušį, kuri jam priminė gimtinę. Ten nusipirko žemės sklypą ir pasistatė vilą. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą, Savickis, netekęs diplomato darbo toje viloje ir apsigyveno. Ją pavadino gimtojo miesto vardu - „Ariogala“. Namus pavertė tarsi muziejų: į medžius, tvoros nišas įkėlė medinių skulptūrų - rūpintojėlių, koplytėlių su Dievo Motina, kitų šventųjų. Namuose Lietuvą priminė brolio Antano padarytas ąžuolinis stalas ant sienų kabantys [[Adomas Varnas|Adomo Varno]], [[Petras Kalpokas|Petro Kalpoko]], [[Adomas Galdikas|Adomo Galdiko]] ir kitų garsių dailininkų paveikslai.
Nuo [[1940]] m. iki mirties [[1952]] m. gyveno Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], Roquebrune vietovėje prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], kur turėjo vilą, pavadintą „Ariogala“. Mirė nuo insulto, [[Mentonas|Mentono]] klinikose, palaidotas Roquebruno kapinėse.
 
[[1952 m.|1952]] m. ištiko insultas, tą pačią dieną mirė [[Mentonas|Mentono]] klinikose, palaidotas Roquebruno kapinėse.
 
== Kūryba ==
13

pakeitimų