Vienos kongresas: Skirtumas tarp puslapio versijų

338 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
papildyta, pridėtas šaltinis
S (Atmestas 188.69.210.156 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Puidoks keitimas))
(papildyta, pridėtas šaltinis)
[[Vaizdas:CongressVienna.jpg|miniatiūra|250px|[[Viena|Vienos]] kongresą vaizduojantis paveikslas.]]
'''Vienos kongresas''' – [[1814]]–[[1815]] m. vykęs [[Europa|Europos]] valstybių vadovų [[kongresas]], turėjęs nuspręsti Europos politinę ir ekonominę situaciją po [[Napoleonas|Napoleono]] karų.{{šaltinis|{{VLE|XXV|113||Vienos kongresas}}}} Iš viso kongrese, sušauktame [[Austrija|Austrijos]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[Prūsijos karalystė|Prūsijos]] bei [[Rusijos imperija|Rusijos]] iniciatyva, susirinko 216 valstybių vadovų.
 
== Istorija ==
[[Prancūzija]]i pralaimėjus karą su sąjungininkais, [[Europa|Europos]] valdovai [[1814]] m. [[Rugsėjis|rugsėjį]] suvažiavo į [[Viena|Vieną]]. [[Austrija|Austrijoje]] prasidėjusio Vienos kongreso pagrindinis tikslas buvo išspręsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. Į kongresą atvyko 216 visų Europos valstybių atstovų, kurių gretose buvo du [[Imperatorius|imperatoriai]], keturi [[Karalius|karaliai]] ir daug garsių [[Politika|politikos]] veikėjų. Kongresą organizavo bei jam pirmininkavo Austrijos užsienio reikalų ministras [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas|K. fon Metternichas]]. Nors Vienoje buvo susirinkę visi valstybių atstovai, lemiamą žodį turėjo tik [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[Prūsija|Prūsijos]], [[Rusija|Rusijos]], [[Austrijos imperija|Austrijos]] bei [[Prancūzija|Prancūzijos]] atstovai. Kongreso dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“.
 
Kongrese išryškėjo karą laimėjusių valstybių norai. Rusija norėjo gauti [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]] ir sustiprinti Prūsijos valstybę kaip sąjungininkę. Austrija siekė įsitvirtinti [[Italija|Italijoje]] ir neleisti Prūsijai plėsti savo įtakos [[Vokiečiai|vokiečių]] žemėse. Prūsija tikėjosi prisijungti [[Saksonija|Saksoniją]] ir vokiečių žemėse užimti vyraujančias pozicijas. [[Prancūzai]] ketino išsaugoti ikirevoliucines [[Šalis|šalies]] ribas ir neprarasti savo vaidmens. Jungtinei Karalystei rūpėjo laikytis jėgų pusiausvyros [[Europa|Europoje]], neleidžiant įsiviešpatauti kitoms valstybėms. Buvo susiginčyta dėl Saksonijos likimo. [[Prūsija|Prūsijos]] norams ryžtingai pasipriešino Austrija ir Prancūzija, tačiau nesutarimus atvėsino žinia apie [[Napoleonas|Napoleono]] pabėgimą iš [[Elbos sala|Elbos salos]].
 
== Pagrindiniai dalyviai ==
 
[[Vaizdas:VienosKongresas2.jpg|thumb|500px|]]
# [[Arthur Wellesley|Artūras Velingtonas]] ([[Jungtinė Karalystė|Jungtinė Karalystė]])
* Atkurtos monarchijos Ispanijoje, Portugalijoje, [[Neapolis|Neapolyje]], Prancūzijoje.
* Sukurta sąjunga tarp imperatorių (Austrijos, Prūsijos ir Rusijos) – „[[Šventoji Sąjunga]]“ (1815 m.), kuri turėjo garantuoti, jog bus laikomasi Vienos kongreso nutarimų.
* Sukurta „Keturių sąjunga" tarp keturių imperatorių (Austrijos, Prūsijos, Rusijos ir [[Jungtinė Karalystėkaralystė|Jungtinės Karalystėskaralystės]]), kuri turėjo garantuoti, jog Prancūzijoje nevyks pokyčiai, nevyks nacionalistiniai sukilimai ir bus laikomasi kongreso nutarimų.
* Italijos teritorija buvo suskaldyta į aštuonias valstybes.
* Dinastinė valdžia buvo atkurta Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei [[Neapolis|Neapolyje]].
* Vienos kongreso nutarimai laikinai sustiprino Europos monarchijas, tačiau nustatytos ribos tarp valstybių nepanaikino nesantaikos. [[1830]] m. Europos valstybėse prasidėjo demokratiniai – nacionalistiniai sukilimai, siekę pertvarkymų ar nepriklausomybės.
* Kongreso metu neatsižvelgta į mažų [[Tauta|tautų]] norus ir interesus didžiųjų valstybių atžvilgiu.
* Įtakingiausiomis Europos valstybėmis tapo Rusija ir [[Jungtinė Karalystė|Jungtinė Karalystė]].
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
16 266

pakeitimai