[[Vaizdas:DH Lawrence 1906.jpg|thumb|D. H. Lawrence]]
'''Deividas Herbertas Lorensas''' ([[1885]] m. [[rugsėjo 11]] d. InstuveYstvude prie Notingemšyro – [[1930]] m. [[kovo 2]] d. [[Vensas|Vense]], [[Prancūzija|Prancūzojoje]]) – anglų rašytojas.
== Gyvenimas ir kūryba ==
Gimė [[1885]] m. [[rugsėjo 11]] d. InstuveYstvude prie Notingemšyro ir buvo ketvirtasis vaikas kalnakasio šeimoje. Jaunystės išgyvenimus ir nuotykius aprašė savo pirmajame reikšmingame romane „Sūnūs ir meilūžiai“. Romane aprašomaaprašomas šeimos gyvenimas ir motinos bei sūnaus santykiai. Nuo pat gimimo D. H. Lorensas buvo sipnossilpnos sveikatos ir būdamas dvidešimt šešerių metų susirgo tuberkulioze. Notingemšyre užbaigęs mokyklą ir studijas, nuo [[1908]] m. Londone dirbo mokytoju, tačiau dėl sveikatos po keleto metų turėjo darbo atsisakyti. [[1912]] m. susipažino su vokiečių kilmės buvusio profesoriaus žmona Frida Vykli (tikr. fon Richthofen), su ja pabėgo ir po skandalingų skyrybų ją vedė. Iš pradžių jie gyveno Anglijoje, po to keliavo po Vokietiją ir Italiją. D. H. Lorensas parašė savo ilgiausią romaną „Vaivorykštė“, kuris po teismo proceso dėl nepadorumo buvo uždraustas. Kitas romanas – „Įsimylėjusios moterys“ – taip pat susilaukė dorovingosios spaudos kritikos. Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo įtariami šnipinėjimu ir išsiųsti iš Kornvalio, kurkuriame tuo metu gyveno. Lorensas užsisakė vizą į [[JAV]], kurią gavo tik po 4 metų, karui pasibaigus. Nusivylęs jis išvyko iš Anglijos, kur nesusilaukė literatūrinės sėkmės ir buvo priverstas skursti.
Pripažinimą ir finansinę nepriklausomybę jam atnešė Amerikoje išleisti romanai ir jų vertimai. Nuo [[1919]] m. iki savo mirties Lorensas daug keliavo: važinėjo po Italiją, Australiją, ilgesnį laiką gyveno Niu Meksike nedidelėje rančoje. Trumpame romane „Sent Mauro žirgas“ vaizduojama laukinė nepaliesta Niu Meksiko gamta ir aštriai kritikuojama šiuolaikinė industrinė visuomenė. Beje, ši kritika jaučiama ir „Ledi Čaterli meilužyje“. Be romanų Lorensas parašė nemaža kelionių aprašymų, eilėraščių, dramų apsakymų ir esė. [[1926]] m. jis persikėlė į Toskaną, kur parašė „Ledi Čaterlį meilužį“. Kadangi kūrinys buvo kaltinamas nepadorumu ir santuokos griovimo aukštinimu, jis buvo uždraustas. Lorensas mirė [[1930]] m. [[kovo 2]] d. Vense, Prancūzijoje. Netoli rančos Niu Meksike žmona vyro atsiminimui pastatė nedidelę koplytėlę, į kurią įmūrijo urną su vyro pelenais.
