Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

231 pridėtas baitas ,  prieš 2 metus
pašalinta neteisinga nuoroda, papildyta
(Bloga gyvenimo vieta)
(pašalinta neteisinga nuoroda, papildyta)
 
== Biografija ==
Jam sulaukus 13 metų tėvas, pardavęs sodybą Paežeriuose, nusipirko geresnę [[Būgnai|Būgnuose]], iš kur ir kilo pseudonimas Aišbė ('''A'''ntanas '''iš''' '''B'''ūgnų). Lankė [[Paežerių pagrindinė mokykla|Paežerių kaimo pradžios mokyklą]]. [[1876]] m. įstojo į [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]], kurią baigęs [[1884]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Petrapilio universiteto]] matematikos skyrių, bet, netrukus studijas metęs, grįžo į tėviškę ir kitais metais perėjo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kur [[1890 m.]] baigė teisių mokslus.
 
[[Vaizdas:Akmuo Antano Kriščiukaičio Aišbės gimtinėje.JPG|miniatiūra|180px|left|Atminimo akmuo gimtinėje]]
Atitarnavęs aštuonis mėnesius [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je aštuonis mėnesius, [[1891]] m. [[balandžio 9]] d. pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo [[Maskva|Maskvoje]], po to penkerius metus [[Jelgava|Mintaujoje]]. 1896 m. paskirtas į [[Tichvinas|Tichviną]], [[Naugardo gubernija]], kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. [[1912]] m. perkeltas į [[Naugardas|Naugardą]] apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys.
 
[[1918]] m. rudenį grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], tų pačių metų [[gruodžio 10]] d. paskirtas Lietuvos [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] pirmininku <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.</ref> ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą [[Teisė (žurnalas)|„Teisė“]], kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
 
Nuo [[1923]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas [[1918]]–[[1928]] m.“. Iki 1933 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, [[Baudžiamoji teisė|Baudžiamosios teisės]] ir [[baudžiamasis procesas|baudžiamojo proceso]] katedros vedėjas. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] m. [[gegužės 21]] – 23 d.
 
PalaidotasBuvo palaidotas [[Ramybės parkas|Kauno senosiose kapinėse]], vėliau perlaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.<ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KRI%D0%C8IUKAITIS-AI%D0B%CB%20ANTANAS Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Kriščiukaitis-Aišbė Antanas</ref> Gimtuosiuose [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] jam pastatytas stogastulpis (tautodailininkas [[Leonas Juozonis]]). <ref>[http://www.rasyk.lt/rasytojai/antanas-krisciukaitis-aisbe.html rasyk.lt: ''Antanas Kriščiukaitis-Aišbė'']</ref>
 
== Kūryba ==
 
''Aišbės'' slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė Lietuvninkų]]“, [[Garsas (Tilžė)|„Garsas“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Nemuno sargas]]“ ir kt. Parašė [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų, išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.
 
16 228

pakeitimai