Anatolijus Karpovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
AndriejūnasK (aptarimas | indėlis)
AndriejūnasK (aptarimas | indėlis)
Eilutė 17:
Karpovas gimė [[1951]] m. [[gegužės 23]] d. [[Rusijos Federacijos subjektai|Rusijos Federacijoje]] [[Čeliabinsko sritis|Čeliabinsko srities]] [[Zlatoustas|Zlatousto]] mieste. Tėvas – Karpov Evgenij Stepanovič – dirbo gamykloje darbininku, o po studijų [[Maskva|Maskvoje]] – inžinieriumi. Motina Karpova Nina Grigorjevna – namų šeimininkė. Turi vyresnę seserį Larisą.
 
Šachmatais išmokė žaisti tėvas, kai Anatolijui buvo 5 metai. Vėliau užsiiminėjo šachmatais prie [[Zlatoustas|Zlatousto]] metalurgijos gamyklos sporto paviljone esančiame šachmatų klube<ref>{{cite web|url= http://lichnosti.net/people_1955.html |title= Anatolijaus Karpovo biografija |language = rus. |accessdate=2018 m. geg. 20 d}}</ref>. Devynerių metų įvykdė 1-ą atskyrį, o vienuolikos – įvykdė kandidato į meistrus normą. Sulaukęs dvylikos metų, pateko į
[[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] mokyklą. Tačiau M. Botvinikas juo nesusižavėjo. Jis rašė ataskaitoje: „Berniukas neturi supratimo apie šachmatus ir šioje srityje vargu ar turės ateitį“. Vėliau apsilankęs Zlatouste pas Karpovo tėvus,
[[Michailas Botvinikas|M. Botvinikas]] pakeitė nuomonę. „Puiki šeima ir puikus berniukas“, – pareiškė jis<ref name="Šalt29">Ботвинник М. М. Три матча Анатолия Карпова. Москва: Молодая гвардия, 1975 г., 6. стр.</ref> ir antroje septintojo dešimtmečio pusėje jau prognozavo Anatolijui puikią ateitį. Karpovas pripažino, kad tuo metu jo supratimas apie šachmatų debiutų teoriją buvo prastas […] Bet namų darbai, kuriuos jam užduodavo M. Botvinikas, labai padėjo, nes norėdamas juos atlikti, turėjo skaityti šachmatų knygas ir uoliai dirbti. Prižiūrimas Botviniko, Karpovas greitai gerino žaidimą. 1966 m., būdamas 15 metų, tapo jauniausiu Sovietų istorijoje meistru. 1965 m. tėvas buvo paskirtas vyr. inžinieriumi [[Tula|Tulos]] gamykloje „Štamp“ ir šeima persikėlė į [[Tula | Tulą]].<ref name="Šalt2">Каспаров, Г. К. Мои великие предшественники. – М.: РИПОЛ Классик, 2006. – Т. 5. – 222–223 с. – ISBN 5-7905-4206-9</ref>