Anatolijus Karpovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kitus 10 metų Karpovas dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose turnyruose: laimėjo 1975 m. stiprios sudėties turnyrą [[Milanas|Milane]], o [[1976]] m. pirmą kartą tapo [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] čempionu. 1978 m. Karpovui priklausė ilgiausias devynių iš eilės laimėtų turnyrų rekordas.

 

Karpovas pirmą kartą gynė pasaulio čempiono titulą prieš [[Viktoras Korčnojus|Viktorą Korčnojų]] [[1978 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1978 m. pasaulio čempionato mače]]. Jis vyko [[Filipinai|Filipinuose]] [[Bagijas|Bagijo]] mieste ir be sportinio aspekto dar turėjo ir [[politika|politinę]] potekstę, nes [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]] [[1976]] m. po turnyro į Sovietų Sąjungą negrįžo ir paprašė [[prieglobstis|politinio prieglobsčio]] [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tuo metu buvo [[Šaltasis karas|šaltojo karo]] laikotarpis ir dėl minėtos priežasties šis mačas buvo plačiai nušviečiamas pasaulinėje žiniasklaidoje. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų]] valdžiai šis mačas turėjo politinę reikšmę.<ref name="Šalt5">Karpovo interviu. http://www.gordon.com.ua/tv/a-karpov/</ref> Mačas buvo žaidžiamas iki 6 laimėtų partijų, lygiosios nebuvo skaičiuojamos. Mačas buvo nervingas: abiejų pusių stovyklos kaltino vieną kitą netinkamu elgesiu, o varžovai nuo 8 partijos nesisveikino. Karpovas pradėjo pirmauti po to, kai laimėjo aštuntąją partiją. Vienu metu Karpovas pirmavo 5:2 (+5 −2 =20), bet po to [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]] sugebėjo laimėti tris iš keturių žaistų partijų ir mačo rezultatas tapo lygus – 5:5. Tačiau Karpovas sekančią partiją laimėjo ir rezultatas tapo 6:5 (+6 −5 =21), taigi, Karpovas dar trejiems metams liko čempionu.