Dviratis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Išradimas ir istorija: Tai tik legenda, koks dar grafas. «The End of De Sivrac», The Boneshaker #85(1977)
Zarkell (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Brosen city bicycle.jpg|thumb|250px|Dviratis]]
 
'''Dviratis''' – dviratė bemotorė [[Transportas|transporto]] priemonė. Naudojamavaroma [[pramoga]]i, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, [[Turizmas|turizmui]], [[Sportas|sportavimui]],raumenų varžybomsjėga.
 
Naudojama [[pramoga]]i, susisiekimui, laisvalaikiui, [[Turizmas|turizmui]], [[Sportas|sportui]], varžyboms. Kai kuriose šalyse tai labai populiari transporto priemonė dėl savo pigumo (lyginant su motorinėmis)praktiškumo, praktiškumopatogumo, tinkamumoišvystytos perpildytoms miesto gatvėmsinfrastruktūros, valdžios skatinimo. JeiKietu nėralygiu įkalnėspaviršiumi irvidutinio keliofizinio dangapajėgumo pakankamai kieta,žmogui šiuolaikiniu dviračiu nesunku keliaspakankamai valandaslengva važiuoti apie 17-2318–27 km/valh greičiu. NuoToks kalnogreitis neretaijau įsibėgėjamapakankamai irpavojingas daugiau.incidentų Šie greičiai pakankamai dideliatveju, todėl šiuo metu neretairekomenduojama dėvimasnaudoti specialusspecialų dviratininko šalmasšalmą; (kai kuriose šalyse jis netgi privalomas) visiems.
 
PagrindinėEsminiai dviračio sandarasandaros elementai: du [[ratas|ratai]], rėmas, balnelis, [[vairas]] ir perdavimo mechanizmas,pavara raumenų jėgajėgai verčiantiperduoti suktisratams ratus.kaip Paprastesniuose[[Sukimo dviračiuose šiomomentas|sukimo mechanizmo perdavimo santykis fiksuotas, tačiau tokiu dviračiu nepatogu įveikti įkalnę, ar prireikus važiuoti didesniu greičiumomentą]]. Daugumoje dabartinių dviračių pavaros perdavimo santykį galima lengvai keisti važiuojant. Dažniausiai santykis keičiamas naudojant keletą skirtingo skersmens žvaigždučių arba [[Stebulės pavara|stebulės pavarą]]. Kai kurių dviračių šios pavaros perdavimo santykis fiksuotas, toks dviratis dar vadinamas kaip ''fiksas''.
 
== Išradimas ir istorija ==
{{šaltiniai}}
 
Dviračio [[išradimas]] truko ilgai, daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems – realizavimas. Pirmoji idėja buvo bandymas pakeisti [[arklys|arklį]]. [[Babilonija|Babilonijos]], [[Egiptas|Egipto]] reljefuose, [[Pompėja|Pompėjos]] freskose pavaizduoti dviračių prototipai.
 
Neseniai [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] užrašuose rastas gana tobulo dviračio eskizas. Maždaug prieš 500 metų jis nupiešė įtaisą, labai panašų į šių laikų dviratį, su vienodo dydžio ratais, [[grandininė pavara|grandinine pavara]] ir [[pedalas|pedalais]], patogia sėdyne.
[[Vaizdas:Bicycle evolution-de.svg|thumb|upright=2.0|Dviračio evoliucija nuo pradžių iki dabar]]
Bet kartą atsitiko taip, kad ant žaislinio vežimėlio neužsikerėblino suaugęs dėdė. Ir ne šiaip dėdė – o vyriausiasis [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeno]] girininkas baronas K. fon Draizas. [[1817]] m. [[liepos 12]] d. Karlas Draizas ryžosi pademonstruoti savo naująjį velocipedą, tiesioginį šiuolaikinių dviračių pirmtaką. Jis paliko savo namus [[Manheimas|Manheimo]] centre ir nuvažiavo geriausiu Badeno keliu į [[Švecingenas|Švecingeną]]. Nuvažiavęs 7,5 km jis apsisuko ir patraukė namo. Visa kelionė truko kiek daugiau nei valandą. Dar po mėnesio jis ryžosi dar įspūdingesniam bandymui. Siekdamas išgarsinti naująjį išradimą jis pranešė nuvažiuosiąs 51 km iš [[Karlsrūhė]]s į [[Kėlis|Kėlį]] tik per keturias valandas. Kelionę jis pradėjo lygiai vidurdienį. Kėlio policijos viršininkas patvirtino, kad K. Draizas pasirodė jų miestelyje 16.00. Dviratis užpatentuotas [[1819]] m. [[birželio 26]] d.
 
[[1853]] m. išrastas dviratis su pedalais.
 
Apie [[1867]] m. dviračius pradėjo gaminti masiškai Pjeras Mišo [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[1870]]–[[1871]] m. jo įmonėje dirbo jau 300 žmonių. [[1885]] m. serijinę dviračių gamybą pradėjo anglų firma „Rover“. Tada atsirado įvairių modifikacijų dviračių. Iki Pirmojo pasaulinio karo juos pradėjo naudoti [[Karo dviratininkas|karo dviratininkai]].
 
== Dviračių tipai ==
 
[[Vaizdas:Rennrad-03.jpg|thumb|right|250px|Plento dviratis]]
[[Vaizdas:Reiserad-beladen.jpg|thumb|right|250px|Turistinis dviratis]]
[[Vaizdas:Lezikolo.JPG|thumb|right|250px|[[Velomobilis]]]]
[[Vaizdas:Mountainbike.jpg|thumb|right|250px|Kalnų kroso dviratis]]
 
 
Dviračių įvairovė didelė, jie būna skirti įvairioms trasoms, skirtingiems važinėjimo stiliams.
 
=== Plento dviratis ===
[[Plento dviratis|Plento dviračiai]] ({{en|road bike}}) skirti greitam važiavimui gerosdaugiausiai kietos lygios dangos keliais. Pagrindiniai jų bruožai mažas svoris, geros aerodinaminės savybės, siauros padangos bei riestas vairas, kuris suteikia dviratininkui galimybę važiuoti ypač aerodinamiškoje sėdėsenoje. ŠiuolaikinisĮprasti šiuolaikiniai plento dviratisdviračiai sveria 7–9 kg, aukščiausios klasės plento dviračiai gali sverti netir mažiau 6nei 7 kg. Lengvi dviračiai gaminami iš lengvųbrangesnių metalo lydinių arbaar anglies pluošto. Oficialiose plento dviračių varžybose tarptautinė dviračių federacija [[:en:Union Cycliste Internationale|UCI]] apribojo dviračių svorį – jieminimalus negalileidžiamas būti lengvesni neiyra 6,8 kg.
 
[[Plento dviratis|Plento dviračiai]] ({{en|road bike}}) skirti greitam važiavimui geros dangos keliais. Pagrindiniai jų bruožai mažas svoris, geros aerodinaminės savybės, siauros padangos bei riestas vairas, kuris suteikia dviratininkui galimybę važiuoti ypač aerodinamiškoje sėdėsenoje. Šiuolaikinis plento dviratis sveria 7–9 kg, aukščiausios klasės plento dviračiai gali sverti net mažiau 6 kg. Lengvi dviračiai gaminami iš lengvų metalo lydinių arba anglies pluošto. Oficialiose plento varžybose tarptautinė dviračių federacija [[:en:Union Cycliste Internationale|UCI]] apribojo dviračių svorį – jie negali būti lengvesni nei 6,8 kg.
 
=== Turistiniai dviračiai ===
 
{{plačiau|Dviračių turizmas}}
 
Šie dviračiai pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Jais galima pervežtivežtis dideliusdaugiau krovinius,krovinio: dažnai standartinėje komplektacijoje yra viena ar dvi [[bagažinė]]s ir numatyta vieta pritvirtinti papildomų krepšių daiktams, sumontuoti [[purvasargis|purvasargiai]]. JieDažnai turikomplektuojamas sustiprintussu priekiniais amortizatoriais ir integruota dinama bei šviesos prietaisais, paprastai su sustiprintais [[ratlankis|ratlankiusratlankiais]] (27–28 colių dydžio), padangos30–40 30–38 mm diametro padangomis. Vairas – dažniausiai klasikinis su ragais. Tai leidžia sėdėti išsitiesus, kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Dviračio geometrija bei važiuoklės elementai užtikrina mažesnįdidesnį komfortą kratymąkelionėje, leidžia važiuoti nelaikant rankomis vairo, bettačiau sumažina manevringumą, kuris turizmui didelės įtakos neturi. Ilga dviračio bazėbei daropadidina rėmąenergijos „minkštesnį“nuostolius, jistokiu blogiaudviračiu riedasunku įilgesnį kalvas,laiką bet leidžia ant bagažinės uždėti didelę kuprinę ir taivažiuoti netrukdodideliu kojomstempu. Turistiniai modeliai geriausiai tinka keliams su tvirtakieta danga bei suplūktiems takams.
 
=== Pusiau gulom minami dviračiai ===
 
Pusiau gulomis minami dviračiai ({{en|recumbent bicycle}}), Lietuvoje dažnai vadinami [[velomobilis|velomobiliais]]. Tokiame dviratyje žmogus sėdi patogiai (dažniausiai šiek tiek atsilošęs) ir pedalus mina ištiesęs kojas į priekį. Velomobiliai ypač tinkami miestuose bei tolimose kelionėse – su jais patogiau irvažiuoti komfortiškiau važiuoti nei su įprastaistradiciniais dviračiais, mažesnė tikimybė nukentėti avarinėje situacijoje, (nes priekyje yra žmogaus kojos, o ne galva).
 
=== Kalnų dviratis ===
[[Kalnų dviratis]] ({{en|mountain terrain bike}}) – dviratis, pagal savo paskirtį ir konstrukciją dažniausiai skirtasnumatytas važinėti kalnuotomis irar kitokiomis sudėtingo nelygiomisreljefo vietovėmis. Kalnų kroso dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove. Šiuo metu populiariausi kalnų kroso dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau vis daugiaudaug mėgėjų ir sportininkų renkasi ir pilnos amortizacijos kalnų kroso dviratį. Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant nelygiusudėtingu keliu bei padidina komforto lygįreljefu. Toks dviratis paprastai sveria 9–12 kg.
 
Didelis pavarų skaičius užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą – tai leidžia pasirinkti optimalų sukimo momento perdavimą įvairiomis sąlygomis. Dviračio rėmas su visa komplektacija suprojektuoti įvairiausiomsįvairioms galimomgalimoms trasomsąlygoms: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui. Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (29–33 cm) padidina dviračio pravažumą. Vairas būna platus (55–67 cm), tiesus – tai palengvina vairavimąmanevravimą ant minkštominkštos gruntodangos. Patogi [[stabdis|stabdžių]] ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras nepaleidžianttvirtai vairolaikant vairą. Ratai stiprinti, dažniausiai 26-29 colių dydžioskersmens, kartu su trumpais [[stipinas|stipinais]] suteikia ratui tvirtumo bei kietumo, sumažina dviračio bendrą aukštį. Padangospadangos plačios, grubios.
 
Esant poreikiui kalnų dviratį galima pritaikyti ir kasdienei eksploatacijai arba užmiesčio turizmui: panaudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų. Kalnų dviratis yra ypač patvarios konstrukcijos ir mėgstamas miestuose ar kitur, kur sudėtingesnės važiavimo sąlygos ar prastesnė kelių infrastruktūra. Kalnų dviratis netinka greičio lenktynėms plentu ar ilgai turistinei kelionei dėl sportiškos sėdėsenos, t. y. kūnas būna gerokai pasviręs į priekį ir daug krūvio tenka rankoms.
 
== Istorija ==
[[Kalnų dviratis]] ({{en|mountain terrain bike}}) – dviratis, pagal savo paskirtį ir konstrukciją dažniausiai skirtas važinėti kalnuotomis ir nelygiomis vietovėmis. Kalnų kroso dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove. Šiuo metu populiariausi kalnų kroso dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau vis daugiau mėgėjų ir sportininkų renkasi pilnos amortizacijos kalnų kroso dviratį. Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant nelygiu keliu bei padidina komforto lygį. Toks dviratis sveria 9–12 kg.
{{šaltiniai}}
 
Dviračio [[išradimas]] truko ilgai, daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems  – realizavimas. Pirmoji idėja buvo bandymas pakeisti [[arklys|arklį]]. [[Babilonija|Babilonijos]], [[Egiptas|Egipto]] reljefuose, [[Pompėja|Pompėjos]] freskose pavaizduoti dviračių prototipai.
Didelis pavarų skaičius užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą – tai leidžia pasirinkti optimalų perdavimą įvairiomis sąlygomis. Dviračio rėmas su visa komplektacija suprojektuoti įvairiausioms galimom trasom: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui. Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (29–33 cm) padidina dviračio pravažumą. Vairas būna platus (55–67 cm), tiesus – tai palengvina vairavimą ant minkšto grunto. Patogi [[stabdis|stabdžių]] ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras nepaleidžiant vairo. Ratai, dažniausiai 26 colių dydžio, kartu su trumpais [[stipinas|stipinais]] suteikia ratui tvirtumo bei kietumo, sumažina dviračio bendrą aukštį. Padangos plačios, grubios.
 
Neseniai [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] užrašuose rastas gana tobulo dviračio eskizas. Maždaug prieš 500 metų jis nupiešė įtaisą, labai panašų į šių laikų dviratį, su vienodo dydžio ratais, [[grandininė pavara|grandinine pavara]] ir [[pedalas|pedalais]], patogia sėdyne.
[[Vaizdas:Bicycle evolution-de.svg|thumb|upright=2.0|Dviračio evoliucija nuo pradžių iki dabar]]
Bet kartą atsitiko taip, kad ant žaislinio vežimėlio neužsikerėblino suaugęs dėdė. Ir ne šiaip dėdė  – o vyriausiasis [[Badeno didžioji kunigaikštystė|Badeno]] girininkas baronas K. fon Draizas. [[1817]]  m. [[liepos 12]] d. Karlas Draizas ryžosi pademonstruoti savo naująjį velocipedą, tiesioginį šiuolaikinių dviračių pirmtaką. Jis paliko savo namus [[Manheimas|Manheimo]] centre ir nuvažiavo geriausiu Badeno keliu į [[Švecingenas|Švecingeną]]. Nuvažiavęs 7,5  km jis apsisuko ir patraukė namo. Visa kelionė truko kiek daugiau nei valandą. Dar po mėnesio jis ryžosi dar įspūdingesniam bandymui. Siekdamas išgarsinti naująjį išradimą jis pranešė nuvažiuosiąs 51  km iš [[Karlsrūhė]]s į [[Kėlis|Kėlį]] tik per keturias valandas. Kelionę jis pradėjo lygiai vidurdienį. Kėlio policijos viršininkas patvirtino, kad K. Draizas pasirodė jų miestelyje 16.00. Dviratis užpatentuotas [[1819]]  m. [[birželio 26]] d.
 
[[1853]]  m. išrastas dviratis su pedalais.
Reikalui esant galima kalnų dviratį pritaikyti reguliariam važinėjimui į darbą (naudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų), arba užmiesčio turizmui, nes kalnų dviratis yra ypač patvarus ir miestuose, kur prasti keliai, šaligatviai, bei daug bordiūrų, toks dviračio tipas pats tinkamiausias. Bet klaida būtų ruošti kalnų dviratį greičio lenktynėms plentu arba ruoštis juo į turistinę kelionę. Sėdėsena ant kalnų dviračio yra sportinė, t. y., kūnas gana stipriai pasviręs į priekį ir nemažai krūvio tenka rankoms. Važiuoti tokiu dviračiu ilgas keliones nepatogu, nes greičiau nei naudojant turistinį dviratį pavargsta rankos ir nugara.
 
Apie [[1867]]  m. dviračius pradėjo gaminti masiškai Pjeras Mišo [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[1870]]–[[1871]]  m. jo įmonėje dirbo jau 300 žmonių. [[1885]]  m. serijinę dviračių gamybą pradėjo anglų firma „Rover“. Tada atsirado įvairių modifikacijų dviračių. Iki Pirmojo pasaulinio karo juos pradėjo naudoti [[Karo dviratininkas|karo dviratininkai]].
== Taip pat skaitykite ==
* [[Kritinė Masė]]