Vokietijos suvienijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 46:
Vokiečių [[Nacionalizmas|nacionalizmo]]<nowiki/> kilimas, paveiktas vokiečių patirties Napoleono metais, iš pat pradžių siejamas su [[liberalizmas|liberalizmu]], pakeitė politinius, socialinius ir kultūrinius santykuis tarp vokiečių valstijų<ref>L.B. Namier, (1952) ''Avenues of History.'' London, ONT, 1952, p. 34.</ref>. Šiame kontekste, galima surasti nacionalizmo šaknis Napoleono laikuose.<ref>Nipperdey, pp. 1–3.</ref>''Burschenshaft'' studentų organizacijos ir masinės demonstracijos (pavyzdžiui, [[Vartburgo pilis} Vartburgo pilyje]] 1817-ųjų spalį), prisidėjo prie augančio vienybės jausmo tarp vokiškai kalbančių vidurio Europiečių. Taip pat, Išsilaisvinimo karo pažadai, neišpildyti pasiekus taiką, sukėlė išrinktos valdžios bei platesnio dalvavimo politiniame procese troškimą. Studentiškų organizacijų agitacija leido konservatyviems lyderiams – [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas| Klemensui Meternichui]] – bijoti tautinio sentimento iškilimo. Vokiečių dramatisto Augusto fon Kotzebue nužudymas 1819-ųjų kovą, įvykdytas radikalių studentų siekiančių susivienijimo, buvo pasektas Karslbado įsakų, trukdančių intelektualiai nacionalizmo vadovybei, paskelbimu 1819 m. rugsėjo 20 d. [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas]],<nowiki/>ą,<ref>Sheehan, pp. 407–408, 444.</ref>
Meternichas sugebėjo panaudoti konservatyviųjų pyktį dėl nužudymo priėmimui įsako, sumažinančio spaudos laisvę bei liberalius ir nacionalistinius judėjimus. To pasekoje, ''Burschenchaften'' draugijos turėjo pasitraukti į pogrindį, jų leidinių kiekis buvo sumažintas, spaudos ir privačios korespondencijos cenzūra – sugriežtinta, akademinė kalba ribojama – universiteto profesoriai neteko teisės skatinti nacionalistines diskusijas. Joseph fon Görres rašė savo pamflete ''
== Šaltiniai ==
| |||