Jerichas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: nėra ten jokių sienų |
→Paveldas: pataisytos keletos klaidos |
||
Eilutė 25:
== Paveldas ==
Mieste yra senojo miesto, Jericho sienų, tvirtovės liekanos, piliakalniai (telai), romėnų akvedukų, karališkųjų rūmų liekanos, seniausios pasaulyje Vadi Kelto sinagogos ([[I a. pr. m. e.]]) liekanos
Jericho apylinkėse gausu kitų senovinių objektų – stačiatikių [[Šv. Jurgio vienuolynas]] ([[V a.]]), [[Mar Sabos vienuolynas]] (V a.), romėnų, žydų senovinių statinių liekanos.
Eilutė 38:
== Istorija ==
Miesto pavadinimas kildinamas iš [[Kanaanas|kanaaniečių]] ir Hebrajų kalbos žodžio ''Reaẖ'', reiškiančio „kvepiantis“, arba ''Yareaẖ'' – „mėnulis“.
[[Vaizdas:Jerycho8.jpg|thumb|left|250px|Senovinio Jericho miesto griuvėsiai]]
Eilutė 44:
Gyvenvietės požymiai Jeriche randami nuo [[10 tūkstantmetis pr. m. e.|X tūkstantmečio pr. m. e.]] Pradžioje čia apsistodavo [[Natufo kultūra|Natufo kultūros]] medžiotojai ir rankiotojai, paskui save palikę miktolito įrankius. Apie 9600 m. pr. m. e. pasibaigus sausroms, žmonės čia galėjo įsikurti ilgesniam laikotarpiui. Pirmoji nuolatinės gyvenvietė susikūrė tarp [[9 tūkstantmetis pr. m. e.|IX]]–X tūkstantmečių pr. m. e. ties Ein as Sultano versme. Tuomet pradedama vystyti [[žemdirbystė]], statomi apvalūs būstai iš molio ir šiaudų plytų. Čia galėję gyventi nuo 200 iki 3000 žmonių. Aplink Jerichą įrengta 3,6 m aukščio ir 1,8 m storio siena, jos apsuptyje stovėjo 3,6 m aukščio bokštas, sudarytas iš 22 laiptelių. Nėra žinoma, ar ši siena įrengta gynybiniais sumetimais, ar apsaugai nuo potvynių. Po keleto amžių pirmoji gyvenvietė buvo apleista, bet apie [[7 tūkstantmetis pr. m. e.|6800 m. pr. m. e.]] joje įsikūrė nauji gyventojai. Iš to laikotarpio randamos apdirbtos ir dekoruotos kaukolės, keramikos dirbiniai.
Jerichas suklestėjo [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]]. Miestas sparčiai plėtėsi. Su šiuo laikotarpiu siejamas [[Senasis Testamentas|Senajame Testamente]] aprašytas Jericho mūšis, kuriame [[Jošua|Jošuos]] vedini [[izraelitai]] išgriovė miesto sienas ir nugalėjo Jericho gyventojus kaananiečius. [[VIII a. pr. m. e.]] Judėjos Karalystės priklausantį miestą nusiaubė [[Asirija|asirai]], vėliau – [[Babilonija|babiloniečiai]], iki [[538 m. pr. m. e.]] jis buvo negyvenamas. Vėliau Persijos karalius [[Kyras Didysis]]
Po Judėjos sukilimo [[70]] m. Jerichas sumenko, tebuvo nedidelis romėnų karinis taškas. [[130]] m. buvo pastatyta tvirtovė. Naujoje vietoje Jerichas atkurtas [[Bizantija|Bizantijos]] laikais. Čia pradėjo steigtis daug stačiatikių vienuolynų. [[VI a.]] pastatytos bent dvi sinagogos. [[VII a.]] kraštą užkariavo musulmonai. [[659]] m. Jerichą sugriovė žemės drebėjimas. [[743]] m. [[Umejadai|Umejadų]] kalifas [[Hišamas ibn Abdalmalikas]] Jeriche įkūrė rūmus ([[Hišamo rūmai]]), mečetę, bet [[747]] m. statinius apgriovė drebėjimas. [[X a.]] miestas klestėjo kaip bananų, datulių, gėlių auginimo centras. [[1071]] m. miestą nusiaubė [[Seldžiukai]], o vėliau užkariavo [[kryžininkai]]. [[1179]] m. jie atstatė Šv. Jurgio vienuolyną, įkūrė kelias bažnyčias, pradėjo auginti cukranendres. Tačiau [[1187]] m. juos išstūmė [[Saladinas]]. [[XIV a.]] Jeriche buvo kasama [[siera]]. Valdant [[Osmanai|Osmanams]], Jerichas buvo skurdus kaimas, puldinėjamas [[beduinai|beduinų]]. Jo gyventojai vertėsi [[indigo]] gamyba.
|