Aminorūgštys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aminorūgštys''' – [[chemija|chemijoje]] taip vadinama grupė organinių junginių, kurie turi mažiausiai po vieną [[Amino grupė|amino grupę]] (-NH₂) bei [[Karboksilo grupė|karboksilo grupę]] (-COOH). Pagal šių grupių tarpusavio padėtį struktūroje jos skirstomos į ''alfa, beta, gama'' ir t. t. aminorūgštis. Kiekvienas toks tipas pasižymi jam būdingomis savybėmis. Alfa – -aminorūgščių amino ir karboksilo grupės susijungusios tik per vieną tarpinį atomą (paprasčiausias pvz.: 2-aminoetano rūgštis dar vadinama alfa – aminoetano rūgštimi), ''beta'' – per du tarpinius atomus (paprasčiausiasir pvzt.: 3-aminopropano rūgštis arba beta – aminopropano rūgštis) ir taip toliaut.

Alfa – -aminorūgštys labai svarbios ir [[biochemija|biochemijoje]],. o kadangi kitokioKitokio tipo nei alfa – -aminorūgštys šioje srityje pasitaiko rečiau. Jei, tai paprastai kalbant apie biochemiją arba gamtinių junginių chemiją, jei nepaminimas rūgšties tipas, suprantama,pagal nutylėjimą tai reiškia kad ji priklauso „alfa“''alfa'' tipui.

[[Baltymas|Baltymus]] sudarančių aminorūgščių, kurias koduoja [[DNR]], yra 20. Tačiau šis skaičius nėra griežtai apribotas. Yra dvi aminorūgštys – [[selenocisteinas]] ir [[pirolizinas]] – kurias gali koduoti [[DNR]], bet jos neįtrauktos į dvidešimtuką dėl savo retumo. Organizmai turi sugebėjimų „tobulinti“ savo baltymus, į juos vėliau įkomponuodami aminorūgštis, kurios nepriskiriamos toms 20-čiai. Naujosios panaudojamos įvairiems specializuotiems tikslams, pvz., ragui augimo metu suformuoti. Iš viso skaičiuojant ne vien ''alfa'' tipo, bet dar ir tas rūgštis, kurios nejungiamos į baltymus gyvuose organizmuose, sutinkama daugiau nei pusė tūkstančio500 aminorūgščių.