Išprievartavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 583 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
Stiliaus klaidų taisymas.
S (Atmestas 78.58.119.172 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nomad keitimas))
(Stiliaus klaidų taisymas.)
[[Vaizdas:Konstantin Makovsky - The Bulgarian martyresses.jpg|thumb|250px|Konstantinas Makovsky , „Bulgarų kankinės,“ tapyba vaizduojanti [[Bašibuzukai|Bašibuzukų]] žiaurumą Bulgarijoje per Rusijos-Turkijos karą (1877-1878)]]
 
'''Išprievartavimas''' – tai tyčinis [[nusikaltimas]], kurio metu nusikaltimo [[auka (kriminalistika)|auka]] priverčiama [[lytiniai santykiai|lytiškai santykiauti]] prieš jos valią. Priverčiama, naudojant fizinę [[prievarta|prievartąjėgą]], grasinant ją tuoj pat panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant aukos bejėgiška būkle. TaipTai patyra Daugelyjepasityčiojimas šalių taižmogaus toksgebėjimo lytinis [[nusikaltimas]], kurio metu įvyksta [[penetracija]] – į [[makštis (lytinis organas)|makštį]] (vaginalinė), [[išangė|išangę]] (analinė)daugintis arba [[burna|burną]] (oralinė)kalbėti.
 
[[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas]] apibrėžia, kad '''išžaginimas''' yra toksbaudžiamas lytinispagal nusikaltimas, kurio metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o visi kiti seksualinės aistros tenkinimo būdai priskiriami seksualiniam prievartavimui (baudžiamojo kodekso 149-150 straipsniai)straipsnius.
 
Dažni prievartavimo atvejai įkalinimo įstaigose.
Išprievartavimas yra vienas sunkiausių ir labiausiai paplitusių lytinių nusikaltimų – juo yra pažeidžiama suaugusių asmenų ir [[paauglys|paauglių]] (asmenų nuo 14 metų) seksualinio apsisprendimo laisvė ir mažamečių (asmenų iki 14 metų) lytinis neliečiamumas. Dažniausiai prievartaujamos moterys, tačiau kartais išprievartaujami ir vyrai. Pastarieji atvejai dažnesni įkalinimo įstaigose.
 
[[JAV]] 1999 m. tyrimas parodė, kad dėl išprievartavimo kreipiamasi tik 39 proc. atvejų.{{faktas}}
Prievartavimų aukos daugumoje atvejų būna moterys, ir bendroji statistika neatspindi realios padėties{{faktas}}, kadangi tam tikra dalis moterų dėl išprievartavimo išvis nesikreipia į [[teisėsauga|teisėsaugą]], nenorėdamos turėti kontaktų su prievartautoju, ypač tuomet, kai prievartautojas pažįstamas, taip pat bijodamos [[kerštas|keršto]], jausdamosi pačios kaltos dėl įvykusio išprievartavimo (pavyzdžiui, jeigu jos nesipriešino), nenorėdamos kreiptis dėl savo asmeninių reikalų (lytinį gyvenimą daugelis žmonių vertina kaip asmeninį gyvenimą, apie kurį kitiems nepasakojama). [[JAV]] 1999 m. tyrimas parodė, kad dėl išprievartavimo kreipiamasi tik 39 proc. atvejų.{{faktas}} Prievartaujami [[nepilnametis|nepilnamečiai]] ypač bijo kreiptis dėl pagalbos – tiek nežinodami savo teisių, tiek bijodami bendraamžių stigmos bei paties prievartautojo. Ištekėjusios moterys, patiriančios seksualinę prievartą namuose nuo sutuoktinio, itin retai kreipiasi į teisėsaugos organus, kadangi dažnai trūksta [[įrodymas|įrodymų]] (moteris vengia rimtai susigrumti su savo vyru, ir nepatiria žymesnių kūno sužalojimų, nors yra priverčiama lytiškai santykiauti prieš savo norą){{faktas}}, be to, priklausomai nuo [[kultūra|kultūros]], yra vertinama, kad vyras turi teisę būti seksualiai patenkintas kada panorėjęs. Iki XX a. antrosios pusės išprievartavimas santuokoje nebuvo laikomas nusikaltimu, laikant, kad [[santuoka]] kaip tokia apima sutikimą lytiniams santykiams kada panorėjus.
 
Iki XX a. antrosios pusės išprievartavimas santuokoje nebuvo laikomas nusikaltimu.
Į [[policija|policiją]] dažniausiai kreipiamasi tik tais atvejais, kai dėl išprievartavimo atsirado kūno sužalojimų, esančių tiesioginiu prievartos įrodymu.{{faktas}} Specifiniai kūno sužeidimai (greta bendrų sužalojimų – sumušimų, mėlynių, įdrėskimų, [[žaizda|žaizdų]] ir pan.) būdingi [[lytiniai organai|lytinių organų]] sričiai, pvz., [[mergystės plėvė]]s sužalojimas (nors kartais, priklausomai nuo nukentėjusiosios mergystės plėvės struktūros, ji gali būti nesužalota dėl neįvykusios [[defloracija|defloracijos]]), [[lytinės lūpos|lytinių lūpų]], [[makštis (lytinis organas)|makšties]] ar [[tarpvietė]]s pažeidos. Bendri kūno sužalojimai dažniausiai būna netoli lytinių organų, ant šlaunų, pilvo, krūtinės, kaklo ir kitur. Jeigu moteris prievartaujama aktyviai priešinosi, kaip įrodymas gali būti jos įkandimai ar įdrėskimai prievartautojui.
 
Galimos ir kitos išprievartavimo pasekmės: sužeidimai, nepageidaujamas [[nėštumas]], užsikrėtimas lytiniu keliu plintančia liga, nerviniai ir psichikos sutrikimai, [[depresija]]. Išprievartavimas gali turėti pasekmių ir tolesniame gyvenime, jeigu dėl išprievartavimo moteris ima vengti lytinio suartėjimo ir [[seksas|sekso]], net būdama su labai artimu vyru, kuriuo ji pasitiki.
 
Vakarų šalyse prievartautojai bent 30-40 proc. atvejų būna aukai pažįstami.{{faktas}} Be to, pastaruoju metu ima gausėti išprievartavimų pirmojo pasimatymo metu ({{en|date - rape}}).{{faktas}} Aplinkybė, kad vidutinis amžius, kai pradedamas lytinis gyvenimas, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimai mažėja, nepilnamečiųdaugėja išprievartavimųatvejų, problemą darokai visužpuolami aktualesnęnepilnamečiai.
 
Išprievartavimai karo sąlygomis yra ypatingai dažni dėl socializacijos trūkumo, taip buvo žeminami žmonės.
Išprievartavimai karo sąlygomis yra ypatingai dažna praktika – tiek dėl kareivių turimų galimybių (treniruotumas, ginklai) naudoti prievartą, tiek dėl visiško nebaudžiamumo ir ilgai neturėtų [[lytiniai santykiai|lytinių santykių]]. Be to, tai vertinama kaip nukariaujamos ar pavergtos tautos pažeminimas, kerštas jai.
 
Išprievartavimų aukoms yra būtina teisinė, medicininė bei [[psichologinė pagalba]].{{faktas}}
100

pakeitimų