Kristalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Monocristal dsc03676.jpg|thumb|200px|right|Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain]]

 

 

Kristalas susidaro iš [[Tirpalas|tirpalų]], aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas [[kristalizacija]]. Susidarant kristalui, jo [[Atomas|atomai]], [[Jonas (dalelė)|jonai]] ar [[Molekulė|molekulės]] tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro [[kristalų gardelė|kristalų gardeles]]. Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelės mazgais. Molekulinėje kristalinėje gardelėje molekules sieja [[Van der Valso jėga]]. Pats mažiausias [[tūris]], tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąja gardele. Kristalą sudaro gardelių kombinacijos. [[Druska]] ir [[cukrus]] turbūt yra žinomiausios kristalinės medžiagos, bet, pavyzdžiui, [[molis (uoliena)|molis]] ar [[plienas]] irgi susideda iš kristalų. Daugelio gamtinių medžiagų kristalinę sandarą sunku įžiūrėti, nes kristalai dažniausiai būna sulipę. Tokios iš daugelio kristalėlių sudarytos medžiagos yra vadinamos polikristalinėmis.