Samojedai: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 baitai pašalinti ,  prieš 4 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
SNo edit summary
 
{{otheruse|tautų grupę|šunų veislę|[[Samojedų šuo]]}}
[[Vaizdas:Samoyedic map XVII-XX.png|thumb|`250px|right|Samodų (samojedų) kalbų geografija]]
'''Samojedai''', arba '''samodai''' ({{ru|самоеды, cамодийцы}}) – grupė mažų tautelių, gyvenančių daugiausiai šiauriniame [[Sibiras|Sibire]] bei šiaurės rytinėje Rusijos Europos dalyje. Jai priskiriami [[nencai|nencų]], [[encai|encų]], [[selkupai|selkupų]], [[nganasanai|nganasanų]] ir kitų tautų (jau išnykusių), kalbančių [[samodų kalbos|samodų kalbomis]], atstovai. Samodai sudaro vieną iš dviejų uraloUralo tautų atšakų (kita yra [[finougrai]]).
== Etimologija ==
Manoma, kad etnonimas atsirado rusams iškraipius nencų savivardį ''saamod'' ar ''saamid''. Panašiai save vadina dar keletas šiaurinių Uralo tautų. Iki XIX a. rusų [[etnografija|etnografinėje]] literatūroje nencus vadino ''Samojad'' (''Самоядь''). Rusų kalboje ši sąvoka <ref>http://www.slovopedia.com/22/209/1641323.html</ref> <ref>http://www.bone.lt/suo/Veisles-portretas/Samojedai-sunys-is-Siaures/</ref> tautai vadinti ''samojedai'' ({{Ru|самоед}} – saviėdis) skambėjo paniekinamai, todėl XX a. jos atsisakyta, pradedant naudoti neutralesnį vedinį samodai ar samodiečiai.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Nenets.jpg|thumb|250px|left|Nencai]]
Yra keletas samodų kilmės hipotezių, tačiau labiausiai paplitusi jų protėvyne laiko šiaurines Altajaus-Sajanų priekalnes pietrytiniame [[Vakarų Sibiras|Vakarų Sibire]]. XIX a. viduryje suomių etnologas čia rado didžiausią samodų kalbų įvairovę. Čia gyveno pietų samodų kalbomis kalbėjękalbėjusios tautos [[motorai]], [[kamasinai]], [[koibalai]] ir kt. Šiuo metu visos jos yra išnykę.
 
Apie I-IV a. [[Pietų Sibiras|Pietų Sibire]] prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, dalis samojedų (šiauriniai) migravo į Sibiro lygumas šiaurėje, judėdami palei [[Obė|Obę]]. Dalis jų apsistojo [[Tazas|Tazo]] aukštupyje, kur konsolidavosi [[encai]] (jie migravo į rytus). Kita dalis apsistojo Pūro slėnyje, kur konsolidavosi [[nencai]]. Dalis, likusi gyventi Obės slėnyje, vadinami [[selkupai]]s.
 
Nencai pirmieji užmezgė kontaktus su tautomis į vakarus nuo Uralo, kuomet apie XI a. buvo įtraukti į [[Naugardo respublika|Naugardo]] prekybą su [[Jugra]]. Jie tiekė brangiakailių žvėrių kailius, mamuto bei vėplio iltis. Apie XV a. kai kurie samodai suformavo gentinius susivienijimusjunginius. Svarbiausi buvo selkupų [[Keršoji Orda]] Obės vidurupyje ir nencų [[Obdoro kunigaikštystė]] Obės žemupyje (pastarojoje valdžią greičiausiai turėjo [[chantai]]).
 
Nuo XVI a. pabaigos [[Rusijos carystė|Rusijos carystei]] kolonizuojant Sibiro žemes, pradėtas vartoti [[etnonimas]] ''samojedai'', neskirstant [[čiabuviai|čiabuvių]] į konkrečias etnines grupes. Į samojedų sąvoką neretai patekdavo ir kitos Sibiro tautos, kalbėjękalbėjusios ugrų kalbomis. Rusija iki XVIII a. vidurio panaikino visas vietos kunigaikštystes ir jas inkorporavo į savo valstybę. XVII-XIX a. vyko sparti nutautinimo politika, kurios metu išnyko pietinės samodų tautos, o šiaurinės išliko neskaitlingosnegausios. Šiuo metu Rusijoje egzistuoja keturios samodų tautos, kurių didžiausia yra [[nencai]].
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
19 085

pakeitimai