Vaiduoklis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 770 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
S
Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Kiberevoliucija keitimas)
S (Atmestas Kiberevoliucija pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žyma: Atmesti
S (Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Kiberevoliucija keitimas))
Žyma: Atmesti
[[Vaizdas:Henry_Fuseli_rendering_of_Hamlet_and_his_father's_Ghost.JPG|thumb|right| [[Henry Fuseli]] piešinys, vaizduojantis [[Hamletas|Hamletą]] šalia jo tėvo dvasios]]
'''Vaiduoklis''' (dar kitaip žinomas kaip '''šmėkla, vėlė, dvasia, pamėklė, fantomas, šešėlis, poltergeistas''' ar '''spektras''') – būtybė, tautosakoje apibūdinama kaip po pasaulį klaidžiojanti mirusiojo vėlė. Tačiau tai gali būti ne tik žmogaus, bet kartu ir gyvūno dvasia. [[Vėliosaka|Vėliosakoje]] šios būtybės būna labai įvairios: vieni vaiduokliai nuožmūs ir piktanoringi, kiti - geraširdiški, išmintingi; vieni panašūs į gyvus žmones, kiti - permatomi ir iškraipyti, o dar treti - beformiai, tamsesni už tamsą. Dėl šios priežasties yra labai sunku sukurti vieningą apibūdinimą visiems vaiduokliams.
'''Vaiduoklis''' – galimai įsivaizduojama klaidžiojanti [[mirtis|mirusio]] žmogaus [[dvasia]]. Nėra jokių patikimų jų egzistavimo įrodymų, tik kai kurių žmonių tvirtinimai, kad juos matė.
 
Bandymas susisiekti su mirusiųjų dvasiomis vadinamas [[Spiritizmas|spiritizmo]] [[Seancas|seancu]]; rečiau - [[nekromancija]]. Yra ištisa virtinė religinių papročių, susietų su dvasiomis. Vienas žinomiausių tokių papročių - [[egzorcizmas]]. Manoma, jog vaiduokliai yra prisirišę prie tam tikros vietos ar žmonių.
Apie vaiduoklius yra parašyta daugybė [[knyga|knygų]] ir pastatyta [[filmas|filmų]]. Dažniausiai vaiduokliai vaizduojami kaip [[Nužudymas|nužudytų]] ar kraupiai mirusių žmonių [[siela|sielos]], kurios [[kerštas|keršija]] už savo mirtį.
 
Dauguma mokslininkų sutinka, jog vaiduokliai - fikcija.<ref name=":0">Bunge, Mario. ''[https://books.google.lt/books?id=oX84XOf-T68C&pg=PA178&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Philosophy of Science: From Problem to Theory]''. Transaction Publishers; 1998. <nowiki>ISBN 978-1-4128-2423-1</nowiki>. p. 178–.</ref> Šmėklų egzistavimas negali būti paneigtas ar įrodytas<ref name=":0" /> ir nepaisant begalės mokslinių tyrimų - nėra jokių konkrečių įrodymų, jog vaiduokliai iš tiesų egzistuoja.<ref name=":1">Regal, Brian (2009). ''[https://books.google.lt/books?id=c6PACQAAQBAJ&pg=PA75&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Pseudoscience: A Critical Encyclopedia]''. ABC-CLIO. p. 75–77. <nowiki>ISBN 978-0-313-35508-0</nowiki>.</ref><ref>Radford, Benjamin. [https://www.livescience.com/26697-are-ghosts-real.html "Are Ghosts Real?— Evidence Has Not Materialized"]. ''Live Science''. Žiūrėta 2018-05-12.</ref> Dėl šios priežasties, [[vaiduoklių medžioklė]] yra laikoma [[Pseudomokslas|pseudomokslu]].<ref name=":1" /><ref>Levy, Rob; Levy, Stephanie. [http://theconversation.com/hearing-ghost-voices-relies-on-pseudoscience-and-fallibility-of-human-perception-48160 "Hearing ghost voices relies on pseudoscience and fallibility of human perception"]. ''The Conversation''. Žiūrėta 2018-05-12.</ref><ref>Raford, Benjamin. [https://www.csicop.org/si/show/ghost-hunting_mistakes_science_and_pseudoscience_in_ghost_investigations "Ghost-Hunting Mistakes: Science and Pseudoscience in Ghost Investigations"]. Committee for Skeptical Inquiry. Žiūrėta 2018-05-12.</ref>
Pasak kai kurių [[mitas|mitų]], kai vaiduokliai užbaigia savo darbą žemėje, jie gali ją palikti.
 
Vaiduoklių [[tema]] naudojama [[grožinėje literatūroje]], meniniuose filmuose suaugusiems ir vaikams, [[Kompiuterinis žaidimas|kompiuteriniuose žaidimuose]], kurių žanrai paprastai yra [[siaubas]], [[mistika]], [[maginė fantastika]].
 
== Literatūroje ==