Aptarimas:Lietuvių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎skoliniai: naujas skyrius
Puslapis keičiamas tekstu „Lol pasol naahui valkata tu“
Žyma: Pakeista
Eilutė 1:
Lol pasol naahui valkata tu
Gerbiamieji, ką tik įdėjau bendrąją gramatikos apžvalgą į šį straipsnį. Be abejonės, daug kas dar taisytina, bet apie lietuvių kalbos gramatiką visais aspektais, atrodo, parašiau pakankamai. Jei randate klaidų ar neatitikimų, redaguokite.--[[User:213.226.138.241|213.226.138.241]] 16:00, 5 Spa 2004 (UTC)
 
:Kaip bendra apžvalga tikrai labai gerai. [[User:Dirgela|Dirgela]] 07:26, 6 Spa 2004 (UTC)
 
Siūlau truputį reformuoti straipsnį. Bendrąją apžvalgą reiktų gerokai susiaurinti ir palikti tik pačius svarbiausius dalykus, o kitką palikti atskiram straipsniui apie lietuvių kalbos gramatiką, kurį, beje, rengiuosi sukurti (tik niekaip neprisirengiu).--[[User:Rks|Rks]] 18:46, 22 Lap 2004 (UTC)
 
:Kodėl gi ne. Bet reformą galbūt ir reiktų kartu su nauju straipsniu apie gramatiką daryti? [[User:Dirgela|Dirgela]] 18:52, 22 Lap 2004 (UTC)
 
::Taip ir padarysiu. [[User:Rks|Rks]] 20:44, 24 Lap 2004 (UTC)
 
Visas straipsnis visai nieko, bet dėl kirčiavimo autorius pridarė klaidų:
– viena„įspūdingiausių” ypatybių??? Man tai nieko įspūdingo. Vietnamiečių kalbos priegaidės, va, jos tai tikrai įspūdingos.
– lotynų kalboje kirtis pastovus ir ten nėra priegaidžių.
– latvių kalba turi priegaidės, kurios dar senoviškesnės negu mūsų kalboje. Ten tik kirtis pastovus.
 
Jums leidus, šiuos trūkumus pataisysiu.
 
: Bet vietnamiečiuų kalba nėra indoeuropiečių kalba, o čia kalbame apie indoeuropiečių kalbas. Indoeuropiečių kalbų kontekste lietuvių kalbos kirčiavimas tikrai neeilinis.
 
: Įdomumo dėlei siūlau pasiskaityti http://indoeuro.bizland.com/project/grammar/grammar11.html apie lietuvių kalbos fonologinę sistemą.
 
: Lotynų kalboje nėra priegaidžių, bet senovės graikų kalboje (kuri už lotynų kalbą ŽYMIAI senoviškesnė), yra.
 
: Latvių kalba, na ... yra latvių kalba. Priegaidės trys, bet kad kirtis pastovus, tai jau ne '''tik''', o '''net'''. [[Naudotojas:RokasT|RokasT]] 17:43, 2 Rugsėjo 2006 (EEST)
 
== Epitetas ==
 
Pirmasis sakinys: ''Lietuvių kalba yra '''stambiausia''' iš rytų baltų kalbų.'' Kažkaip netinka jame ''stambiausia''... gal reiktų keisti į „gausiausia“ (skaitlingiausia) arba „labiausiai vartojama“ (plačiausiai, daugiausia) arba „labiausiai išplitusi“ (plačiausiai)...
 
:Pakeičiau. --[[Naudotojas:Atlantas|Atlantas]] 18:16, 2 Rugsėjo 2006 (EEST)
 
==Giminės==
 
''Būdvardžių ir skaitvardžių bevarde gimine tas formas galėtume vadinti tik tuo atveju, jei turėtume išlikusius bevardės giminės daiktavardžius, su kuriais būdvardžiai ar skaitvardžiai būtų derinami.'' – netiesa. Yra bevardės giminės įvardžių, su kuriais būdvardžiai derinami tarinio padėtyje. Plg: ''Jis yra gražus. Ji yra graži. Tai yra gražu.'' Trys vienodi atvejai, trys skirtingos giminės.-[[Naudotojas:Ąžuolas|Ąžuolas]]
 
Atsidariau Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodyno naudojamų sutrumpinimų sąrašą (http://dz.lki.lt/article/sutrumpinimai/) ir radau sutrumpinimą bendrajai giminei žymėti. Pagalvojau, kad tai skirta kokiems nors užsienietiškiems žodžiams, bet pasirodė, kad ne - ir lietuvių kalboje yra bendrosios giminės daiktavardžių! Pavyzdžiui, "gaivalas" (trečia jo reikšmė) yra bendrosios giminės - įrašykite į paieškos langelį ir patys pamatysite. Och, labai seniai betobulinau savo gimtosios kalbos žinias :) - [[Naudotojas:JohnnyWiki|JohnnyWiki]] ([[Naudotojo aptarimas:JohnnyWiki|aptarimas]]) 13:27, 13 kovo 2012 (EET)
:Nepainiokime vadinamosios bendrosios giminės su bevarde: bendrosios giminės daiktavardžiai yra abiejų giminių – ir vyriškosios, ir moteriškosios, bet ne atskira trečioji giminė. Jie dažniausiai turi menkinamąją (pejoratyvinę) reikšmę ir jų giminę rodo kontekstas, kurį lemia vyr. arba mot. giminę turintis veiksnys, pažyminys: pvz., ''toks/ tokia neklaužada (naktibalda, pabaisa, mėmė, bliauza); ji buvo tikras gaivalas; jis yra visiškas boba'' ir t. t.--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 15:11, 22 gruodžio 2017 (EET)
 
==Rakinimas==
Straipsnis dėl pasikartojančių nepageidautinų neužsiregistravusių naudotojų veiksmų dalinai užrakintas 1 mėnesiui--[[Naudotojas:Qwarc|Qwarc]] 15:32, 2008 balandžio 13 (EEST)
: Nesuprantu, kodėl šis straipsnis taip traukia vandalus. Vėl iš dalies užrakinau. Teks registruotis, jei galite ir norite straipsnį patobulinti. Atsiprašome visų, kam tai kelia nepatogumus. --[[Naudotojas:Mykolas|Mykolas OK]]
 
==Asmeninės nuomonės==
 
„Skyryba labai sudėtinga ir kelia daug problemų patiems lietuviams. Tačiau rašybos ir skyrybos sistema nesusijusi su pačia kalba.“
– tokias asmenines nuomones derėtų pasilikti sau, ir nepiršti kitiems skaitytojams. Ne duok die tie tikrai įtikės, kad jau taip sudėtinga rašyti lietuviškai (tikrai jau lengviau nei angliškai, įdomu ar ir anglai turi pasirašę sau tokį nusimenkinamajį prierašą?)-[[Naudotojas:Kastalius]]
:: Tokius dalykus sako piliečiai, sergantys disgrafija :) 13:53, 2008 liepos 18 (EEST)
angliškoje versijoje prie lietuvių kalbos kilmės dar yra pridedadama "Balto-Slavic" kai suprast?
:anglai mano, kad slavų kalbos kilo iš baltų kalbų.
 
::Ne. Yra teorija (kuri turi pasekėjų ir Lietuvoje), kad kažkada buvusi bendra baltų ir slavų prokalbė. Bet jos laikymasis turi būti nuoseklus: jei baltų-slavų kalbų grupė rašoma prie lietuvių kalbos, ji turi būti rašoma prie visų kitų baltų ir slavų kalbų. --[[Naudotojas:Ąžuolas|Ąžuolas]] 19:06, 2008 gruodžio 21 (EET)
 
Manau reiktų būtinai pas mus turėti straipsnį [[:en:Balto-Slavic languages]], bet aš gerai nemokėdamas visų lingvistinių terminų nedrįsčiau jo versti. <font color="Blue">*</font> [[User:Hugo.arg|<font color="Blue">Hugo</font>]] <sub>[[User talk:Hugo.arg|''<font color="DarkRed">¿díme?</font>'']]</sub> 11:11, 2008 gruodžio 29 (EET)
 
== Lietuvių kalbos ekstremumai ==
 
Siūlyčiau į straipsnį "Lietuvių kalba" įtraukti skyrių, pavyzdžiui, tokiu pavadinimu "Lietuvių kalbos ekstremumai": ilgiausias žodis, ilgiausias žodis iš nesikartojančių raidžių, ilgiausias skiemuo, daugiausia balsių (priebalsių) iš eilės viename žodyje, daugiausia tų pačių raidžių viename žodyje. O gal ši tema verta atskiro straipsnio?
 
== skoliniai ==
 
Ar tikrai vietovardžius galima laikyti skoliniais? Gali būti jų kilmė ne lietuviška, bet vadinti tai skoliniais? Labai reikėtų šaltinio.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 21:54, 10 kovo 2018 (EET)
Grįžti į "Lietuvių kalba" puslapį.