Kipras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 185.127.1.27 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''Κυπριακή Δημοκρατία'''<br />'''Kıbrıs Cumhuriyeti'''|
kilm=Kipro|
žemėlapis=EU-Cyprus.svg|
vėliava=Flag of Cyprus.svg|
herbas=|
kalbos=[[graikų kalba|graikų]], [[turkų kalba|turkų]]|
sostinė=[[Nikosija]] (Lefkosia)|
didžiausiasMiestas=[[Nikosija]]|
valdovų=1|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Dimitris Christofias]]|
titulas2=-|
pavardė2=-|
titulas3=-|
pavardė3=-|
plotoVieta=161|
plotas=9 250|
vandens=nėra duomenų|
gyvMetai=[[2017]]|
gyventojuVieta=158|
gyventoju=1 187 575|
gyventojuTankis=84,79|
tankumoVieta=82|
BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
BVPVieta=117|
BVP=17,79|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=22 700|
BVPGyventojuiVieta=36|
valiuta=[[Euras]]|
laikoJuosta=UTC +2|
vasarosLaikas=UTC +3|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
nepriklausomybėsDatos=[[1960]] m. [[rugpjūčio 16]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
TLD=cy ir .nc.tr|
telKodas=+357
}}
'''Kipras''' ({{el|Κύπρος}}, {{tr|Kıbrıs}}), oficialiai − '''Kipro respublika''' ({{el|Κυπριακή Δημοκρατία}}, {{tr|Kıbrıs Cumhuriyeti}}) − valstybė ir sala [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] rytuose<ref>Fouskas, V. 2002. [http://www.politics.ankara.edu.tr/eski/dosyalar/MMTY/33/7_vassilis_fouskas.pdf Eurasian gambles over Cyprus' European prospects]. ''Turkish Yearbook of International Relations'' (ISSN: 0544-1943): Vol. 33, pp. 183–207; on p. 186: „In analysing Cyprus within a wider geopolitical context, the requirement is to decipher the parameters and the linkages of the balance of power in the Eurasian region, and in its Near Eastern subregion, to which Cyprus belongs.“</ref><ref>Cyprus is approximate to Anatolia (which comprises the bulk of Turkey) but it may be considered to be in Asia and/or Europe, which together constitute Eurasia. [http://books.google.ca/books?id=fF8OAAAAQAAJ&printsec=frontcover&source=gbs_v2_summary_r&cad=0#v=onepage&q=&f=false] The UN [http://unstats.un.org/unsd/methods/m49/m49regin.htm#asia classification of world regions] places Cyprus in Western Asia; [http://stylemanual.ngs.org/Intranet/styleman.nsf/b2195c3b07a980d38525665100674e5c/3fcb99599faed7fb852566ab0068ec47?OpenDocument][http://www.nationalgeographic.com/xpeditions/atlas/index.html?Parent=asia&Rootmap=cyprus&Mode=d National Geographic] also places Cyprus in Asia. Conversely, numerous sources place Cyprus in Europe such as the [[BBC]] [http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/country_profiles/1016541.stm] and [http://worldatlas.com/webimage/countrys/eu.htm www.worldatlas.com]; it is also a member of the European Union. Additionally, sources may place Cyprus in the Middle East, e.g., the CIA World Factbook. [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cy.html]</ref>, esanti į pietus nuo [[Turkija|Turkijos]] ir į vakarus nuo [[Sirija|Sirijos]] bei [[Libanas|Libano]]. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso [[Azija]]i, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma [[Europa|Europos]] dalimi.
Valstybė [[1960]] m. [[rugpjūčio 16]] d. paskelbė nepriklausomybę nuo [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir tais pačiais metais [[rugsėjo 20]] d. įstojo į [[JTO|Junginių Tautų Organizaciją]]. [[2004]] m. [[gegužės 1]] d. Kipras įstojo į [[ES|Europos Sąjungą]]<ref>{{cite web|url=http://europa.eu/abc/history/2000_today/index_en.htm|title=2000 – today: A decade of further expansion|work=Europa|publisher=European Union|accessdate=2010 m. sausio 19 d}}</ref>.
== Istorija ==
{{main|Kipro istorija}}
''Salos istorija iki Bizantijos imperijos: [[Senovės Kipras]]''
Nuo 1192 m. Kipro saloje egzistavo krikščioniška [[Kipro karalystė]]. Nuo 1489 m. Kiprą valdė [[Venecijos respublika]], 1570 m. užėmė [[Osmanų imperija]]. Nuo [[1878]] m. iki [[1960]] m., kai tapo nepriklausoma [[valstybė|valstybe]], Kipras buvo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] valda. Nuo 1914 m. Kipras buvo Jungtinės Karalystė kolonija.
[[Vaizdas:Kipro apskritys.png|left|thumb|330px|Kipro administracinis suskirstymas]]
Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė [[Graikija]]i ir [[Turkija]]i nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: [[1974]] m. graikų radikalai, inspiruoti iš [[Graikija|Graikijos]], bandė nuversti [[prezidentas|prezidentą]] Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo [[Turkija]], kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu [[Jungtinė Karalystė]] nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.
Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapo [[Graikija|Graikijos]] sudedamąja dalimi, [[Turkija|Turkijos]] okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras ''de facto'' tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 % salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 59 % šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 % salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 36 % teritorijos. Likusi salos teritorija (apie 4 %) - Jungtinių Tautų Organizacijos kontroliuojama buferinė zona (dar - Žalioji arba Atilos linija). [[Turkija]] taip pat vykdo per daug nereklamuojamą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš [[žemynas|žemyno]] kraustytis į salą. Manoma, kad nuo [[1974]] m. iš [[Turkija|Turkijos]] į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] parengtas šalių susivienijimo planas, kurį [[2004]] m. [[balandis|balandžio mėn]]. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų [[Žemė|pasaulio]] vietų.
== Politinė sistema ==
{{main|Kipro politinė sistema}}
Kipras yra [[prezidentas|prezidentinė]] [[respublika]]. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtos [[Graikija|graikų]] ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams. [[1974]] m. prasidėjus konfliktui, [[Turkija|turkai]] nebesiunčia savo atstovų, todėl šios vietos iki šiol lieka laisvos.
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Kipro apygardos}}
Kipras suskirstytas į šešias apygardas, kurių pavadinimai sutampa su apskričių centrų pavadinimais:
# [[Famagustos apygarda]] − [[Famagusta]] (''Famagusta''),
# [[Kirenijos apygarda]] − [[Kirenija]] (''Kyrenia''),
# [[Larnakos apygarda]] − [[Larnaka]] (''Larnaca''),
# [[Limasolio apygarda]] − [[Limasolis]] (''Limassol''),
# [[Nikosijos apygarda]] − [[Nikosija]] (''Nicosia''),
# [[Pafoso apygarda]] − [[Pafosas]] (''Paphos'').
== Geografija ==
{{main|Kipro geografija}}
Kipras yra trečia pagal dydį [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] sala (po [[Sicilija|Sicilijos]] ir [[Sardinija|Sardinijos]]). Bendra jo teritorija 9 251 km². Aukščiausias kalnas yra [[Olimpo kalnas (Kipras)|Olimpas]] (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro [[gamta]] – devynis [[mėnuo|mėnesius]] (nuo [[Kovas|kovo]] iki [[Lapkritis|lapkričio]]) šalyje trunka [[vasara]], o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – [[pavasaris]]. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens [[temperatūra]] nenukrenta žemiau 18−19 °C.
== Ekonomika ==
{{main|Kipro ekonomika}}
Valstybės biudžeto išlaidos [[2009]] m. sudarė 10,9 Mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]], o pajamos 9,4 Mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. [[Deficitas|Deficitą]] susidaro 6,4 % [[BVP]]<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cy.html The World Factbook]</ref>. [[Vyriausybės skola]] [[2009]] m. sudarė 13,2 Mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]] arba 56,2 % [[BVP]]<ref name="CIA"/>.
[[2006]] m. valstybines išlaidas (išvertus į BVP %) šitie skyriai:
* Sveikatos apsauga:<ref name="Fischer">Der Fischer Weltalmanach 2010: Zahlen Daten Fakten, Fischer, Frankfurt, 8. September 2009, ISBN 978-3-596-72910-4</ref> 6,2 %,
* Švietimas :<ref name="CIA"/> 6,3 % (2004 m.),
* Krašto apsauga:<ref name="CIA"/> 3,8 % (2005 m.)
== Demografija ==
{{main|Kipro demografija}}
[[2001]] m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % – [[graikai]], 18 % – [[turkai]], 5 % – kitų tautybių asmenys.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/cy.html CŽV pasaulio faktų knyga: Kipras]</ref> Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – [[graikų kalba|graikų]], kuria kalba 84 % gyventojų ir [[turkų kalba|turkų]], kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.<ref>http://www.kwintessential.co.uk/resources/global-etiquette/cyprus-country-profile.html</ref> Be to, pasak 2005 m. apklausos, 76 % Kipro gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]], 12 % − [[prancūzų kalba|prancūziškai]] ir 5 % − [[vokiečių kalba|vokiškai]].<ref>(Anglų k.)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>
78 % gyventojų yra [[stačiatikiai]], 18 % − [[musulmonai]] (daugiausia [[sunitai]]), 4 % − kitų religijų atstovai. Pasak 2005 m. apklausos, 90 % Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 7 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis, Kirpas yra antra religingiausia Europos Sąjungos valstybė po [[Malta|Maltos]].<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 − 9 p.}}</ref>
Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 % (vyrų − 98,9 %, moterų − 96,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, [[vidutinė gyvenimo trukmė|vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 78,33 metų (vyrų − 75,91 m., moterų − 80,86 m.) − 3,5 metų didesnė nei [[Lietuva|Lietuvos]].<ref name="CIA">[ CŽV pasaulio faktų knyga:]</ref> Gyventojų amžiaus struktūra: <ref name="CIA"/>
* 0−14 metų: 19,1 %,
* 15−64 metų: 68,5 %,
* 65 metų ir vyresni: 12,3 % (2009 m. apsk.)
== Kultūra ==
{{main|Kipro kultūra}}
Kipre gausu įvairių [[istorija|istorijos]] laikotarpių paminklų. Čia yra ir [[Neolitas|neolitinių]] gyvenviečių pėdsakų, ir [[antika|antikinės]] helenistinės architektūros pavyzdžių, ir [[Bizantija|bizantiškų]] bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai iš [[Turkija|turkų]] valdymo laikų likusių mečečių.
== Kita informacija ==
* [[Kipro ryšiai]]
* [[Kipro transportas]]
* [[Kipro karinės pajėgos]]
* [[Kipro tarptautiniai santykiai]]
* [[Kipro šventės]]
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Κύπρος}}
{{vikižodynas}}
* [http://www.moi.gov.cy/moi/pio/pio.nsf/index_en/index_en?OpenDocument Kipro valdžia]
{{Azija}}
{{ES_šalys}}
{{Tautų sandrauga}}
[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Kipras| ]]
| |||