Dzūkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 22:
Lietuvoje Dzūkijos etnokultūrinis regionas dažnai įvardijamas ir „istorizuotu“ (rašytojo [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]] kūrinių išpopuliarintu) ''Dainavos'' terminu, – nepaisant to, kad XIII–XVI a. istorijos šaltiniai liudija pastarąjį terminą viduramžių lietuviams tereiškus [[jotvingiai|jotvingių]] kraštą, o archeologijos, toponimikos, etnografijos ir kt. mokslinių disciplinų duomenys rodo, kad nuo VI–VII a. šios genties atstovų gyventa tik dab. (lingvistinės) Dzūkijos pietvakariuose, t. y. Seinų, Lazdijų, Druskininkų ir iš dalies Merkinės bei Marcinkonių apylinkėse.didžiąją dalį Kaišiadorių, Švenčionių rajonų, bei nemažą dalį Ignalinos rajono, kur kas antrma kaime girdisi cik dzik ir panašiai. O Punske ir Suvalkuose taip pat dzūkuojama, o ne suvalkiuojama.
Dabar Dzūkija dažniausiai suvokiama kaip [[aukštaičių tarmė|pietų aukštaičių patarmės]] arealas, t. y. kaip buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s (siaurąja prasme, t. y. be Gardino ir Žemaičių kunigaikštysčių), kurią tikriausiai jau XIII a. ribojo Nemuno, Neries, [[Vokė]]s bei [[Merkys|Merkio]] slėniai, ir buv. [[Gardino kunigaikštystė]]s šiaurinės dalies teritorija; kita vertus pastaruoju metu bandoma gaivinti ir senąją dialektologinę, t. y. nuo Seinų iki Daugpilio besidriekiančios [http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=33493&p_int_tv_id=2231&p_org=0] „Dzūkijos“ sampratą.
== Istorija ==
Dainavos žemė greičiausiai apėmė visą dainavių genties gyventą kraštą, daug didesnį negu šiandieninė Dzūkija. Teigiama, kad tai buvo viena iš kelių jotvingių žemių. Pirmą kartą ji kaip „terra Deynowe“ (Dainavos žemė) paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Dažnai lenkų, rytų slavų, Voluinės gyventojų ir kryžiuočių puldinėjami jotvingiai nusilpo ir ėmė nykti, todėl XII–XIII a. Dainava buvo įjungta į LDK sudėtį, tai nulėmė dainavių genties sulietuvėjimą.
Daugelis tyrinėtojų pripažįsta, kad dzūkų etninėje kultūroje galima rasti ne taip jau mažai dainavių (jotvingių) kultūrinio paveldo bruožų, kurie aiškiai pastebimi ir dabartinėje dzūkiškoje savimonėje. Dzūkai pagal gyvensenos ypatumus, tradicinės kultūros bruožus, charakterio savybes skirstomi į šilų, laukų ir Užnemunės dzūkus. Išskirtiniais bruožais pasižymi ir Dieveniškių, Švenčionių bei kitų arealų dzūkai, kurie gyvena ne dainavių teritorijoje, o istorinio Lietuvos valstybės branduolio žemėse.
== Dzūkijos teritorija ==
| |||