Jojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyti konkūrinio jojimo raitelių laipsniai ir vardai. Papildyta nauju įrašu apie dalyvavima pasaulio vaikų taurės finale.
Eilutė 34:
Konkūras (angl. – show jumping) – viena iš trijų olimpinių jojimo šakų – yra bene populiariausia jojimo sporto rungtis: raitelių varžybos griaunamų kliūčių aikštelėje. Raitelio tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutinis kliūčių aukštis svarbiausiose varžybose – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliutį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.Šuolio galingumo konkūruose peršokamos kliūtys kartais siekia net 250 cm. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės Žirginio Sporto Federacijos FEI (Fédération Équestre Internationale).
 
Lietuvoje konkūrų sportu užsiiminėjama nuo 1920 m. Lietuvos pirmenybėse 1934 m dalyvavo net 248 žirgai. Majorai Andriūnas, Ugianskis, kapitonaskpt. Jonas Kukta, vyr.leitenantas Vltn. Vladas Zarauskas baigė garsias italų arba prancūzų aukštąsias kavalerijos mokyklas ir diegė tėvynėje pažangiausią tuo metu „itališkąją" konkūrų jojimo stilių. 1940 m. Helsinkio olimpiadoje ruošėsi dalyvauti mūsų konkūrų rinktinė, bet sutrukdė karas. Jojimo sportas buvo atkurtas tik 1955 m. Pirmasis pokario laikotarpio Lietuvos konkūrų čempionas buvo VladasV. Zarauskas su Kukurūzu (Kaunas) 1956 m.
Lietuvos jojimo sporto istorijoje tik R.Rimantas Babrauskas su Hamanu iškovojo teisę dalyvauti FEI pasaulio Taurės finalinėse varžybose Hertoghenboshe (Olandijoje). Užfiksuotas oficialus šuolio į aukštį rekordas - legendinis raitelis Z.Zigmantas Šarka su Sir Saliut peršoko 209 cm. Lietuvos vardą užsienyje garsina B.Gutkauskas, A.Petrovas, K.Gaigalas, A.Seilius, R.Rimkus, S.Jasas, M.Petraitis ir kiti.
 
Lietuvos raitelių Aukso amžiumi pelnytai laikoma XX a. antroji pusė, kuomet buvo sukurtas labai platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, darbavosi jauni energingi ir talentingi treneriatreneriai, o prie tuometinės santvarkos ypatumų puikiai prisiderino šalies jojimo sporto vadyba. Būtent tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame - devintajame dešimtmečiuose, Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse, šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvaudavo Europos ir Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje, o R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Olimpinėse Žaidynėse Seule.
 
i, o prie tuometinės santvarkos ypatumų puikiai prisiderino šalies jojimo sporto vadyba. Būtent tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame - devintajame dešimtmečiuose, Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse, šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvaudavo Europos ir Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje, o R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Olimpinėse Žaidynėse Seule.
 
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Z. Šarka, 1998 m iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje.
Pasaulio Taurės etapuose aktyviai startuoja ir Lietuvos konkūrininkai - D. Gutkauskas, A. Petrovas, K. Gaigalas, V. Civinskas, M. ir K. Petraičiai, S. Jasas. Pasaulio vaikų konkūrų finaluose įvairiose šalyse dalyvavo I. Želnytė (1998 m., Japonija), J. Saudargas (2000 m., JAE), B. Gutkauskas (2000 m., Čilė), D. Zelvaraitė ir K. Žalalis (2001 m., JAV), L. Gražulytė (2002 m., Brazilija), V. Civinskas (2003 m., Kanada), M. Petraitis (2007 m., Meksika), S. Salatkaitė (2017 m., Meksika).
 
=== Trikovė ===