Jėzus Kristus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.27.174 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 12:
Šiuo metu beveik visi istorikai vieningai sutaria, kad Jėzus Kristus tikrai egzistavo ir buvo istorinė asmenybė<ref>Ehrman, Bart (2011). Forged: writing in the name of God – Why the Bible’s Authors Are Not Who We Think They Are. HarperCollins. p. 285. ISBN 978-0-06-207863-6.</ref>.
 
== Jėzaus vardas ==
Aik nahui
„Jėzus“ kilęs iš [[graikų kalba|graikų]] ''Ιησους'' (Jesous), o šis verstas iš
* ([[Aramėjų kalba|aramėjų kalbos]] ''ישוע'') '''Ješua''' „Viešpats ([[JHVH|Jahveh]]) gelbėja“
arba
* ([[Hebrajų kalba|hebrajų kalbos]] ''יְהוֹשֻׁעַ'') '''Jošúa''' „Viešpats gelbėja“.
„Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško ''Χριστός'' (''Christos''), versto iš hebrajų ''Mašiach'' (''[[Mesijas]]''), reiškiančio „pateptasis“.
 
== Pranašystės ==
'''[[lopeta patilek Asile]] '''„[[Nuorodos pavadinimas]]“e '''Paryškinti tekstą'''
Tikima, kad pirmoji pranašystė jau buvo duota [[Rojus|Edeno sode]], iš karto po nuopuolio. [[Pradžios knyga]] 3 skyrius:
 
eilutė 31 ⟶ 36:
Atskiri pranašai išpranašavo įvairias Jėzaus Kristaus gyvenimo detales: gyvenamąją vietą, mirties pobūdį, kentėjimo kelią.
 
== Gimimas ==
jezus aik nahhui
Dievobaimingai merginai vardu [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]] pasirodė [[angelas]] ir paskelbė apie tai, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Marijos vyru tapo Juozapas, priklausęs karališkajai Dovydo giminei. Evangelijos pasakoja, kad Juozapas sužinojęs, jog Marija nėščia, norėjo ją slapta atleisti, tačiau sapne jam pasirodęs angelas papasakojo apie tai, kad gimsiąs vaikas yra iš Dievo.
 
Mesijas Jėzus gimė [[Betliejus|Betliejaus]] mieste, kaip pranašavo pranašas [[Michėjas]], [[Judėja|Judėjoje]], [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatoriaus]] [[Augustas|Augusto]] valdymo laikais. Vaikelį pavadino Jėzumi, kaip liepė angelas. Jėzus kartu su savo tėvu buvo dailidės ir gyveno Nazareto mieste, [[Galilėja|Galilėjoje]], todėl dažnai Jis buvo vadinamas Jėzumi Nazariečiu.
1975–1976 m. LTSR valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektorė, 1976–1983 m. Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė, 1983 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos atsakingoji sekretorė, 1983–1984 m. – Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985–1990 m. birželio mėn. – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja. 1990–1991 m. Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė, 1991 m. LRV programų vadovė.
 
[[Biblija|Šventasis Raštas]] kalba, kad Jėzus turėjo brolius [[Apaštalas Simonas Kananietis|Simoną]], Jokūbą, Judą ir Juozapą (jie minimi Mt.13:57). Žodis broliai čia gali reikšti ir „pusbrolius“. Vienas jų, Jokūbas, tapo pirmuoju Jeruzalės bažnyčios vyskupu, taip pat parašęs Naujojo Testamento Jokūbo laišką. Judas tapatinamas su Judo laiško autoriumi.
1991–1993 m. LR tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, 1993–1994 m. LR užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, (PHARE ir G–24) Pagalbos Lietuvai koordinavimo komisijos pirmininkė, Laisvosios prekybos sutarties su ES derybų vadovė, 1994–1995 m. LR misijos prie ES nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, vyriausiojo LR derybininko dėl Europos sutarties pavaduotoja, LR Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje, 1996–1999 m. LR ambasados JAV įgaliotoji ministrė.[4]
 
== Tarnystė ==
1999–2000 m. LR finansų viceministrė, 2000–2001 m. LR užsienio reikalų viceministrė, 2001–2004 m. LR finansų ministrė (1999–2000 m. vyriausioji derybininkė LR derybose su Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku, 2001–2004 m. Nacionalinės pagalbos koordinatorė), LR derybų su ES delegacijos vadovo pavaduotoja (2000 m.), 2000–2001 m. LR URM viceministrė.
Keturios evangelijos daugiausiai dėmesio skiria Jėzaus gyvenimo laikotarpiui po 30 metų, nes būtent tokio amžiaus Kristus pradėjo savo žemišką tarnystę.
 
Tarnystę Jėzus pradėjo nuo to, kad pasikrikštijo pas tuometinį pranašą [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]]. Tuomet, praleidęs 40 dienų pasninkaudamas dykumoje, Jėzus apsigyveno [[Kafarnaumas|Kafarnaume]] šalia [[Tiberiados ežeras|Genezareto ežero]]. Kristus surinko 12 mokinių (Luko 6 sk.):
Prezidentė Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje.
 
''13 Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino [[apaštalai]]s: 14 Simoną, kurį praminė [[Apaštalas Petras|Petru]], jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, [[Apaštalas Pilypas|Pilypą]] ir [[Apaštalas Baltramiejus|Baltramiejų]], 15 Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, 16 Jokūbo sūnų Judą ir [[Judas Iskariotas|Judą Iskarijotą]], vėliau tapusį išdaviku.'' Po Judo išdavystės ir mirties, jį pakeitė Motiejus.
1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete.
 
Apreiškimo knygoje rašoma, kad dvylika mokinių teis dvylika Izraelio giminių. Po Kristaus pakilimo į dangų, dvylika apaštalų skelbė Evangeliją po visus Artimuosius Rytus ir ne tik. Jie buvo Kristaus mokymo skleidėjai pirmajame amžiuje.
1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.
 
Savo gyvenimo žemėje metu, Jėzus mokė žmonės, darė daugybę stebuklų: gydė, išvarinėjo demonus, ramino audras ir prikeldavo numirusius.
1992 m. Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
 
Kristus yra Krikščioniškos bažnyčios įkūrėjas.
1983 m. dirbo „Žinijos" draugijoje prie Mokslų akademijos moksline sekretore.
1983-84 m.– Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, 1985-1990 m. birželio mėn. – Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.
 
== Pasiaukojimas ir nukryžiavimas ==
1990 rugpjūčio mėn. – 1991 m. – Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.
Kristaus laiku valdančioji bažnyčia ([[judėjai]]) už religine išdavystę norėjo nužudyti Jėzų. Tačiau Kristus buvo mylimas ir turėjo daug pasekėjų. Todėl buvo neįmanoma jį suimti dienos metu. Vienas iš Jėzaus artimiausių mokinių, [[Judas Iskariotas]], už 30 sidabrinių mokestį išdavė Mesiją. Yra žinoma, kad Judas buvo Jėzaus ir Jo mokinių iždininkas.
 
Naktį Jėzų suėmė, išniekino ir išjuokė. Tuo tarpu jis nesipriešino ir nepratarė nė žodžio. Išaušus rytui, vietinis valdytojas [[Poncijus Pilotas]], norėdamas įtikti žydams, liepė nukryžiuoti Kristų [[Golgota|Golgotos]] (Kalvarijos) kalne, imperatoriaus [[Tiberijus|Tiberijaus]] valdymo laiku.
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ėjo programų vadovo pareigas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, vadovavo Europos departamentui.
 
Jėzaus mirtį lydėjo gamtos reiškiniai. Kaip rašo evangelijos:
1993 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktore.
 
''50 Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. 51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. 52 Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. 53 Išėję iš kapų po prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. 54 Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“'' (Mato 27:50-54)
1994 m. buvo paskirta Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastąja pasiuntine ir įgaliotąja ministre.
 
Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtimi kiekvienas tikintysis gauna išgelbėjimą iš amžinos pražūties pragare, kaip Dievo bausmės už žmogaus nuodėmes. Anksčiau Dievo išrinktąja tauta buvo tik Izraelis, o Kristaus auka atvėrė kelią ir pagonims tapti Dievo tauta. Jėzaus mirties galia suteikia žmogui pergalę prieš šėtoną, nuodėmę ir savo ydas bei geismus.
Jeigu Senojo Testamento laikais žmogus buvo nuteisinamas atnešdamas tyrą avinėlį kaip auką Dievui, tai Naujojo Testamento laikais žmogus nuteisinamas tikėdamas Kristaus auka.
 
== Prisikėlimas ir Pakilimas į dangų ==
eilutė 69 ⟶ 79:
Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą tokiu pat būdu kaip jis pakilo. Todėl krikščionys laukia Kristaus atėjimo paskutiniais laikais, kad būtų užbaigtas žmonijos gyvavimas žemėje ir įvykdytas amžinas teisingumas.
 
== Istoriškumas ==
Marija Chaževskaja, Diana Chaževskaja
Dauguma šiuolaikinių istorikų mano, jog Jėzaus istorija gana ilgą laiką buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir buvo pirmąkart užrašyta tik praėjus keliasdešimčiai metų nuo nukryžiavimo. Seniausias žinomas Jėzaus paminėjimas yra pirmojo amžiaus vidurio apaštalo [[Apaštalas Paulius|Pauliaus]] laiškai, tačiau Paulius rašo Jėzų tematęs vizijose.
 
Daugelis Evangelijos tekstų (pagal Matą, [[Evangelistas Morkus|Morkų]] ir [[Evangelistas Lukas|Luką]]) panašumų duoda pagrindą spėjimams, kad atskiras pastraipas jie nurašinėjo vienas nuo kito, kartais papildydami ar pataisydami. Tačiau kartais spėjama buvus senesnį, neišlikusį dokumentą, kurį žinojo visų trijų Evangelijų autoriai.
 
Be Evangelijų, yra žinomi tik keturi istoriniai šaltiniai, minintys Jėzų.
* [[Juozapas Flavijus|Juozapo Flavijaus]] ''[[Testimonium Flavianum]]'' yra prieštaringai vertinamas dokumentas, kurio autentiškumas ginčijamas jau nuo [[XVII amžius|XVII]] amžiaus (seniausias išlikęs jo citavimas parašytas [[324]] metais). Dauguma istorikų įtaria klastotę, tačiau kai kada šiuo dokumentu tebesiremiama.
* [[Tacitas|Tacito]] „[[Analai (Tacitas)|Analuose]]“ 44 skyriuje apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rašoma: „Kad paskalos nurimtų, kaltininkais Neronas apšaukė ir rafinuočiausiems kankinimams atidavė žmones, liaudies nekenčiamus dėl piktadarysčių ir vadinamus krikščionimis. To vardo pradininkas Kristus, [[Tiberijus|Tiberijui]] valdant, prokuratoriaus [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]] buvo pasmerktas mirti; tam kartui išnaikinti šie pražūtingi prietarai vėl atgijo ir paplito ne tik [[Judėja|Judėjoje]], kur šios piktžolės šaknys, bet ir [[Roma|Romoje]], kur iš visų pusių suplaukia ir tarpsta visos šlykštynės ir begėdystės“. Tekstas greičiausiai autentiškas, tačiau nėra tikslus. I a. Kristaus pasekėjai dar nesivadino krikščionimis, o romėnai jų neskyrė nuo [[judėjai|judėjų]]. Todėl greičiausiai [[Tacitas]], rašydamas apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rėmėsi ir pačių krikščionių, jau paplitusių jo laikais, pasakojimais. Taip galėjo atsirasti eilutė apie Jėzų. Kitas variantas – šią eilutę vėliau įterpė perrašinėtojai.
* [[Plinijus Jaunesnysis]] vienoje iš savo ataskaitų [[Trajanas|Trajanui]] iš [[Bitinija|Bitinijos]], kur buvo Romos vietininku, rašo: „Šis tikėjimas plinta visur, ne tik miestuose ir kaimuose, bet ir visame krašte. Šventyklos tuštėja, ir žmonės jau senai nebeaukoja dievams. <…> Jie turi paprotį tam tikromis dienomis prieš saulėtekį rinktis ir melstis Kristui kaip dievui“. Dauguma tyrinėtojų šį tekstą linkę laikyti autentišku, nes II a. pradžioje [[krikščionybė]] rytinėse [[Roma|Romos]] provincijose iš tiesų labai plito. Tačiau šaltinis nieko nerodo apie Jėzaus istoriškumą, tik pamini, kad jam meldžiasi krikščionys.
* [[Svetonijus]] savo veikale [[Cezarių Gyvenimas]] taip pat du sykius pamini Jėzų. Skyriuje apie imperatorių [[Klaudijus|Klaudijų]] rašoma: „žydus išvarė iš Romos už tai, kad be perstojo maištavo, kurstomi kažkokio Kristaus“, o skyriuje apie [[Neronas|Neroną]]: „buvo kankinami krikščionys, naujo ir nusikalstamo prietaro pasekėjai.“ Abi citatos laikomos autentiškomis, tačiau antroji neabejotinai remiasi [[Tacitas|Tacitu]], todėl nėra pirminis šaltinis. Skyriuje apie [[Klaudijus|Klaudijų]] [[Svetonijus]] neskiria krikščionių nuo žydų, įrodymas, kad I a. sąvokos [[krikščionys]] dar nebuvo, o skyriuje apie Neroną ją naudoja tik mėgdžiodamas [[Tacitas|Tacitą]].
 
Vardas ''Chrestos'' tais laikais buvo ypač paplitęs tarp [[vergas|vergų]] ir [[atleistinis|atleistinių]], senovės Romos antkapių užrašuose jis rastas aštuoniasdešimt kartų.
 
=== Mito teorija ===
 
XVIII amžiuje atsirado istorikų, bandžiusių abejoti Jėzaus Kristaus asmenybės istoriškumu, jie sukūrė vadinamą „Kristaus mito teoriją“. Jos tikslas buvo lyginamosios mitologijos metodais įrodyti, jog nemaža dalis istorijų apie Jėzaus gyvenimą yra nukopijuotos iš įvairių to istorinio periodo pasakų ir [[Sakmė|sakmių]]<ref>Kosidovskis Z., Evangelijų sakmės. V.,1986</ref>, kas kelia nepasitikėjimą šaltinių istoriškumu.
 
Šiuo metu mito teorijos pasekėjai mokslinėje bendruomenėje sudaro neženklią mažumą ir jų pažiūros nėra pripažįstamos plačiojoje akademinėje bendruomenėje<ref>Did Jesus Exist?:The Historical Argument for Jesus of Nazareth. HarperCollins, USA. 2012. ISBN 978-0-06-220460-8.</ref>.
 
== Literatūra ==
{{Išnašos}}
* Robertson A., Istorinis Kristus. K.,1997
 
== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|Jėzus Kristus}}
{{Commons|Category:Jesus Christ}}
 
 
{{Krikščionybė}}
Tai homoseksualus vyras, kuriam patinka kiti vyrai. Moksliškai ištirta ir patvirtinta, kad tokie žmonės (homoseksualūs vyrai ir moterys) yra visiškai sveiki ir pilnaverčiai žmonės, niekuo nesiskiriantys nuo heteroseksualų, išskyrus potraukį savajai lyčiai. Amerikos gydytojų asociacija homoseksualizmo jau senai nebelaiko liga. Gėjų tarpe yra visokių žmonių, kaip ir heteroseksualių asmenų tarpe, jie taip pat dirba, sportuoja, gyvena ir moka mokesčius valstybei kaip ir bet kuris kitas žmogus. Gėjus gali būti bet kuris tavo draugas, sūnus ar net tėvas, tačiau ne visuose visuomenėse jie yra vienodai toleruojami. Todėl gėjai retai atiskleidžia. Gėjū toleravimo klausimas dabar yra toks pat aktualus, kaip ir kažkada buvo juodaodžių arba kitą religiją išpažįstančių žmonių toleravimas. Išsamus termino gėjus aprašymas ir homoseksualumo priežasčių tyrimas yra knygoje "Homoseksualizmo prigimties istorija".
 
[[Kategorija:Jėzus Kristus| ]]
Vyro lytinis organas skirtas ne žemei arti, o moterims kūniškai mylėti ir vaikus gaminti. Randamas srityje žemiau bambos. Dažniausiai išcentruotas tarp kairės ir dešinės kojos, bet pačio organo forma gali būti ir ne pati proporcingiausia. Neretai jis palinkęs kairėn, kas yra natūralu žinant jog dešiniarankių daugiau negu kairiarankių.