Otto Dix: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
vikif. |
||
Eilutė 32:
1922−1925 m. O. Diksas studijavo [[Diuseldorfas|Diuseldorfo]] dailės akademijoje. 1922 m. pradėjo dirbti ties garsiausiu savo paveikslu „Apkasai“. Paveikslą kitais metais įsigijo Kelno Wallraf-Richartz muziejus už didelę 10 000 markių sumą. 1925 m. „Apkasai“ buvo eksponuoti Berlyne ir sukėlė pasipiktinimo reakciją, buvo traktuoti kaip dailininko puolimas prieš Vokietijos militarizmą. Kelno muziejus paveikslą pardavė ir jis buvo 1930 m. įsigytas Dresdeno muziejų. [[Nacionalsocialistų partija|Nacionalsocialistai]] konfiskavo paveikslą ir jis buvo vienas „[[Degeneracinio meno paroda|degeneracinio meno parodos]]“ 1937 m. svarbiausių eksponatų. Po to paveikslas dingo ir jo likimas nežinomas iki šiol. Šis kūrinys išgarsino O. Diksą. 1924 m. jis paruošė 50 [[Ofortas|ofortų]] seriją „Karas“. Nuo 1927 iki 1933 m. jis profesoriavo Dresdeno dailės akademijoje, kai atėjus į valdžią nacionalsocialistams buvo iš jos pašalintas. O. Diksas vaizdavo morališkai smukusią, dekadentišką [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] visuomenės gyvenimą, naktinio Berlyno scenas, prostitutes. 1931 m. buvo išrinktas Prūsijos akademijos nariu Berlyne, iš kurios nacių irgi pašalintas.
Po 1933 m. O. Diksui buvo uždrausta eksponuoti Vokietijoje, 1935 m. įvyko jo darbų parodos [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus|Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje]] ir Karnegio institute [[Pitsburgas|Pitsburge]] [[JAV]]. 1938 m. 260 O. Dikso kūrinių buvo pašalinti iš Vokietijos muziejų, įvyko jo paroda Ciuriche. Dailininkas gyveno kaimo vietovėse prie [[Konstanco ežeras|Konstanco ežero]], buvo pradėjęs tapyti peizažus, bet [[gestapas]] jį įtarinėjo ir 1939 m. O. Diksas buvo trumpam suimtas. 1945 m. dailininkas, kuriam buvo virš 50 metų, buvo mobilizuotas į pralaiminčią Vokietijos armiją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pateko į karo belaisvių stovyklą [[Kolmaras|Kolmare]] ([[Elzasas]]), iš kurios 1946 m. paleistas. Tuo metu jo stilius pasikeitė į ekspresionistinį. Vėlyvoje kūryboje atsirado religinių motyvų. Po karo dailininkas gyveno Hemenhofeno kaime ([[Gajenhofenas]]), lankėsi Dresdene. 1967 m. viešėdamas Graikijoje O. Diksas patyrė dalinį paralyžių, nebevaldė kairės rankos. Otas Diksas mirė 1969 m. liepos 25 d. [[Zingenas|Zingeno]] miesto ligoninėje Vokietijoje. Palaidotas Hemenhofeno kaimo kapinėse prie Konstanco ežero.
[[Vaizdas:Otto Dix Haus in Gera.jpg|miniatiūra|260px|left|Oto Dikso namas Geroje]]
| |||