Baltų-slavų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 208:
# susidarė [[Akūtas|akūto]] ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] priešprieša;
# prieš dominantines priesagas akūtas virto cirkumfleksu;
# ėmė galioti [[
V. Dybo teigia, kad minėtieji reiškiniai verčia atsisakyti S. Bernšteino siūlomo kalbų „bendrijos” termino ir tiriant vertėtų laikytis bendros baltų-slavų prokalbės hipotezės, nes, jo manymu, sunku daryti prielaidą, kad tokia bendrai išlaikytų senųjų bruožų ir susidariusių naujovių gausa būtų galėjusi atsirasti sąveikaujant dviem prokalbėm, kurių vartotojai tarpusavyje nebūtų susišnekėję ir kurių abipusė sąveika neva prasidėjusi po indoeuropiečių bendrystės laikotarpio.<ref name="inslav1"/>
Eilutė 224:
Indoeuropiečių kirčiavimui skirtame straipsnyje T. Pronkas nurodo, kad, išskyrus senovės indų kalbą, galbūt tiktai slavų, bet ne baltų prokalbės priegaidės tiesiogiai tęsia indoeuropiečių prokalbės tonų sistemą.<ref>Pronk Tijmen, On Indo-European tones, accentuation and ablaut // Gotz Keydana, Paul Widmer, Thomas Olander (eds.), Indo-European Accent and Ablaut, University of Copenhagen, Museum Tusculanum Press, 2013, стр. 151—153</ref> T. Pronko manymu, slavų prokalbės priegaidės nėra naujadaras ir į jas žvelgti kaip į baltų-slavų naujovę būtų sudėtinga.<ref>Pronk Tijmen, On Indo-European tones, accentuation and ablaut // Gotz Keydana, Paul Widmer, Thomas Olander (eds.), Indo-European Accent and Ablaut, University of Copenhagen, Museum Tusculanum Press, 2013, стр. 154—155</ref> Taip pat jis pažymi, kad Dybo pastabas apie kirčio vietą slavų prokalbėje aiškinti būtų paprasčiau, jei šis prozodijos reiškinys būtų nagrinėjamas kaip kirčio vietos indoeuropiečių prokalbėje paveldas.<ref>Pronk Tijmen, On Indo-European tones, accentuation and ablaut // Gotz Keydana, Paul Widmer, Thomas Olander (eds.), Indo-European Accent and Ablaut, University of Copenhagen, Museum Tusculanum Press, 2013, стр. 155, 159</ref>
Ch. Stangas ir juo sekantys F. Kortlandtas, V. Skliarenka bei daugybė kitų šiuolaikinių akcentologų neigia, kad slavų prokalbėje galiojo [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]].<ref>''Дыбо В. А.'' Сравнительно-историческая акцентология, новый взгляд: по поводу книги В. Лефельдта «Введение в морфологическую концепцию славянской акцентологии» // Вопросы языкознания. М., 2006. № 2, стр. 6</ref><ref>''Kortlandt, F.'' Balto-Slavic accentuation revisited. // Studies in Germanic, Indo-European and Indo-Uralic (Leiden Studies in Indo-European 17), Amsterdam & New York: Rodopi, 2009, стр. 345</ref><ref>''Derksen, R.'' Introduction to the History of Lithuanian accentuation. //Studies in Slavic and General Linguistics, 1991. T, p. 56</ref><ref>Скляренко В. Г. К истории славянской подвижной акцентной парадигмы // Вопросы языкознания, 1991, № 6, стр. 75</ref> O Maskvos akcentologijos mokyklos atstovai (V. Dybo, S. Nikolajevas) vienoje iš savo alternatyvių slavų prokalbės kirčiavimo rekonstrukcijų sutinka, kad šioje prokalbėje Sosiūro-Fortunatovo dėsnis galiojo.<ref>''Дыбо В. А.'' Сравнительно-историческая акцентология, новый взгляд: по поводу книги В. Лефельдта «Введение в морфологическую концепцию славянской акцентологии» // Вопросы языкознания. М., 2006. № 2, стр. 15</ref> [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]] pabrėžia, kad šis dėsnis aiškiai matomas tik lietuvių kalboje, tad baltų prokalbėje jo dar neturėjo būti.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos kilmė. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1984|pages=124|isbn=5420001020}}</ref>
Savo ruožtu olandų kalbininkas P. Hendriksas kritikuoja Maskvos akcentologijos mokyklos atstovus, konkrečiai – V. Dybo, nes pastarasis kalbininkas, abejodamas galimybėmis Hirto dėsnį taikyti tam tikriems slavų prokalbės kirčiavimo reiškiniams, šiam dėsniui suteikė miglotą statusą.<ref>Pepijn Hendriks, A note on Stang’s law in Moscow accentology. // Studies in Slavic and General Linguistics, Vol. 30, Dutch Contributions to the Thirteenth International Congress of Slavists. Linguistics, 2003, стр. 117—118</ref> O T. Chazagerovas Hirto dėsnį laiko abejotinu.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/1467/1381 Хазагеров Т. Г. ''Второй закон Ф. де Соссюра и проблемы балто-славянской языковой общности'' (1980), Baltistica, T. 16, Nr. 2, p. 136]</ref>
| |||