Ferdinand de Saussure: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 8:
Ferdinandas de Sosiūras gimė [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ženeva|Ženevoje]]. Jo gimtoji kalba buvo [[prancūzų kalba|prancūzų]]. Sosiūras studijavo Ženevoje, [[Leipcigas|Leipcige]] ir [[Berlynas|Berlyne]]. Dešimt metų profesoriavo Paryžiuje ir dvidešimt – gimtojoje Ženevoje. Ferdinandas de Sosiūras laikomas žymiu [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] tyrinėtoju. Žymiausias Ferdinando de Sosiūro veikalas – „Tyrinėjimas apie senąją indoeuropiečių kalbų balsių sistemą“, kuriame atkūrė indoeuropiečių kalbų balsių sistemos vaizdą prieš tūkstančius metų. [[1878]] metais, išleidžiant šį veikalą, Sosiūrui, Leipcigo universiteto antrakursiui, buvo sukakę dvidešimt vieneri metai.
 
Ferdinandas de Sosiūras daug nusipelnė prisidėdamas prie [[baltų prokalbė]]s rekonstrukcijos ir tyrinėdamas [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Čia jo atradimai yra tokie svarbūs, kad vadinami jo vardu ir įeina į [[Lituanistika|lituanistikos]] klasiką, pavyzdžiui, [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Ferdinandas de Sosiūras tyrinėjo lietuvių kalbos priegaides ir kirčiavimą. Ferdinandas de Sosiūras lietuvių kalbą buvo gerai išmokęs, mėgo ją ir vertino jos archajiškumą. [[1889 m.]] lapkritį lotyniškai rašytame laiške [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniui]] Ferdinandas de Sosiūras sakosi nemokąs [[Lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų kalbų]], prašo K. Jaunių rašyti jam [[Lotynų kalba|lotynų]], [[vokiečių kalba|vokiečių]] arba [[prancūzų kalba|prancūzų kalbomis]] ir galiausiai priduria: „Tačiau mieliausia būtų gauti lietuvišką laišką, ypač jei jis būtų sukirčiuotas“. Savo garsiajame „Bendrosios lingvistikos kurse“ jis du kartus pamini lietuvių kalbą, labai ją vertindamas ir lygindamas su [[Senoji bažnytinė slavų kalba|senąja slavų kalba]] ir Rigvedos [[Sanskritas|sanskritu]].
 
Kadangi pagrindinė sąvoka, kuria operuoja kalbos mokslas, yra „kalba“, Ferdinandas de Sosiūras pirmiausia ir iškėlė klausimą, kas yra kalba. Pamatinių sąvokų išaiškinimas, jų eksplikacija yra mokslo logikos reikalavimas. Pagrindinių kalbos mokslo sąvokų analizė Ferdinandui de Sosiūrui leido pradėti naujos mokslo šakos – [[struktūralistinė lingvistika|struktūralistinės lingvistikos]] pamatus.