Kirčiuotė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.74.212 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
Tvirtapradės galūnės sutrumpėjo arba virto tvirtagalėmis. Tai rodo įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz., geró-ji : gerà, veiksmažodžių formos: renkúo-si : renkù, renkíe-si : renkì; tvirtagalių pavyzdžiai: dė̃s, duõs, jõs, nors dė́ti, dúoti, jóti; galvõs (vns. kilm.) ir galvósp.<ref name="Laigonaitė"/>
Kirčio atsiradimą tvirtapradėje galūnėje (vėliau tvirtapradės galūnės sutrumpėjo; [[Leskyno dėsnis]]) šiais laikais gerai iliustruoja vadinamasis priešpaskutinio skiemens dėsnis: jei minėtasis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, linksniai su trumposiomis galūnėmis kirčiuojami galūnėse, pvz., ''rankà, su vaikù, batè, ratùs.'' Jei priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, buvusio šakninio kirčiavimo žodžio dabartinė trumpa galūnė lieka nekirčiuota, pvz., ''Láima, spìnta, kója''; nešoka kirtis į trumpą galūnę ir kituose linksniuose: ''su kálnu, kálnus.'' Tad dviskiemenių žodžių kirčiuotės pasidalijusios žodžius taip: 1 ir 3 kirčiuotei priklauso tvirtapradžiai žodžiai, 2 ir 4 - tvirtagaliai arba trumpašakniai žodžiai. Ši taisyklė tinka ir tiems daugiaskiemeniams žodžiams, kurių kirtis yra priešpaskutiniame skiemenyje (plg. ''pagálba'' 1, ''universitètas'' 2, ''Kaišiadórys'' 3, ''monumentalùs'' 4)
Kiek sudėtingesnė yra daugiaskiemenių žodžių trečioji kirčiuotė. Jei kirtis linksniuojant šokinėja iš galūnės į tolesnį nei antrą nuo galo skiemenį, atskirai nurodoma to skiemens priegaidė, nes toks skiemuo nebūtinai bus tvirtapradis. Susitarta žodynuose tvirtapradę kamieno priegaidę žymėti indeksu ''a'', tvirtagalę priegaidę ar trumpą skiemenį - indeksu ''b'', pvz., ''paskaità'' 3<sup>b</sup> (galininkas ''pãskaitą''). Nuo ketvirto skiemens žymimimas ir jo numeris, plg. ''vėliavnešỹs'' 3<sup>4a</sup> (galininkas ''vė́liavnešį'').<br />
| |||