Fleksinė kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fleksinė kalba''' – [[kalba]], kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir [[Sintaksė|sintaksiniai]] santykiai daugiausia reiškiami [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]]. Fleksinėms kalboms priskiriamos [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]] ir [[semitų kalbos]].

 

 

Fleksinėse kalbose kelios [[gramatika|gramatinės]] kategorijos gali būti reiškiamos viena galūne (pvz., liet. „kalb'''ą'''“ – galūnė „ą“ reiškia vienaskaitą ir galininko linksnį), o tos pačios gramatinės kategorijos – įvairiomis galūnėmis (pvz., liet. „kalb'''ą'''“, „kat'''ę'''“, „nakt'''į'''“ – galūnės „ą“, „ę“ ir „į“ reiškia vienaskaitą, galininko linksnį). [[Morfema|Morfemos]] žodyje gali susilieti gramatiniu ir fonetiniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, tik palyginus vienaskaitos vardininko formą „šuo“ su „akmuo“, „sesuo“ ir kitais panašiais žodžiais, galima išskirti galūnę „–uo“. Tokiuose žodžiuose, kaip „kris'''l'''as“, „žais'''l'''as“, nelengva išskirti ir [[priesaga]]s.<ref name="Kalbos mokslo pradmenys" />