Nalibokai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nalibokai''', ({{be|Налі́бакі}} ) – [[bažnytkaimis]] [[Baltarusija|Vakarų Baltarusijoje]]. Apylinkės centras, administraciškai priklauso [[Minsko sritis|Minsko srities]] [[Stolbcų rajonas|Stolbcų rajonui]]. Kaimas įsikūręs viduryje [[Nalibokų giria|Nalbokų girios]], šiam miškų masyvui duodamas vardą. Automobiliniai keliai į [[Ivančius|Ivančių]], [[Ščiorsai|Ščiorsus]] ir [[Stolbcai|Stolbcus]]. Veikia ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir vidurinė mokykla, kultūros namai. [[2009]]  m. suteiktas [[agromiestelis|agromiestelio]] statusas.

Nalibokų girios teritorija nuo [[XIV a.]] priklausė [[LDK]]. [[1555]]  m. [[kovo 17]] d. Nalibokus iš Šemetų ir Zančių nusipirko [[Mikalojus Radvila Juodasis]], kuris juos paveldėjimo teise perleido savo sūnui [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnui]] [[Stanislovas Radvila|Stanislovui Radvilai]]. Su pirkiniu buvo teisinių problemų, bylos nagrinėjimas tęsėsi iki pat [[1597]]  m. Nalibokų dvaras su aplinkiniais kaimais buvo įjungtas į [[Radvilos|Radvilų]] valdomą [[Nesvyžius|Nesvyžiaus]] [[ordinacija|ordinaciją]].

Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo ATR padalijimo]] Nalibokai atsidūrė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje, įėjo į [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] [[Ašmenos apskritis|Ašmenos pavietą]]. [[1849]]  m. kunigaikštytė Stefanija Radvilaitė ištekėjo už generolo Piotro Vitgenšteino ir jos kraitį  – Nalibokų girią  – ėmė valdyti Vitgenšteinai. Judviejų duktė susituokė su kunigaikščiu Hohenlohe, kuris netrukus Nalibokų dvarą pardavė versliškai nusiteikusiems broliams Falc–Feinams. Šie suskubo sausinti pelkėtas vietas, iškasė nemažai iki šių dienų išlikusių kanalų.

Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Nalibokai priklausė [[Lenkija|Lenkijai]], kaip valsčiaus centras įėjo į [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]], o [[1939]]  m. atsidūrė [[Baltarusijos TSR]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais vokiečiai kaimo žydus suvarė į getą. Dauguma jų buvo sušaudyti, o daliai pavyko pabėgti pas Girios partizanus. Aktyviai veikė [[Armija Krajova|Armijos Krajovos]] pogrindiniai būriai. [[1943]]  m. tarybiniai partizanai įvykdė baudžiamąją operaciją prieš okupantus, kurios metu žuvo ir civiliai gyventojai.

== Religinis gyvenimas ==

[[Vaizdas:Nalibaki. Налібакі (XIX).jpg|thumb|left|180px|Senoji Šv. Baltramiejaus bažnyčia]]

Žinomas [[Vilniaus kraštas|Vilnijos]] kraštotyrinkas [[Napoleonas Riauba]] rašė, kad jau [[1440]]  m. giriojojegirioje stovėjo krikščionių koplyčia. [[Varšuva|Varšuvos]] Istorijos ir etnologijos instituto bendradarbis Dagnoslavas Demskis [[1992]]–[[1994]]  m. ekspedicijos metu užrašė vietinę legendą. Pagal ją, pirmąją koplyčią pastatė [[ATR]] valdovas [[Žygimantas Augustas]], sėkmingai išsigelbėjęs medžioklės metu. Statinys iškilo ant kalvos, kurioje pagonys garbino medžioklės deivę [[Žvorūna|Žvorūną]]  – toje vietoje vėliau ir buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.<ref>[http://cyfrowaetnografia.pl/Content/1429/Strony+od+EP_XXXVIII-4_Demski.pdf Dagnoslaw Dembski. ''Naliboki i Puszcza Nalibocka  – zarys dziejow i problematiki'' // Etnografia Polska, T. XXXVIII: 1994, Z.1-2, psl. 66]</ref><ref>[http://cyfrowaetnografia.pl/Content/1429/Strony+od+EP_XXXVIII-4_Demski.pdf Dagnoslaw Dembski. ''Naliboki i Puszcza Nalibocka  – zarys dziejow i problematiki'' // Etnografia Polska, T. XXXVIII: 1994, Z.1-2, psl. 71]</ref>

Raštiška informacija apie seniausią, [[Albertas Stanislovas Radvila|Alberto Stanislovo Radvilos]] funduotą, katalikų bažnyčią siekia [[1636]]  m. Pašventinta [[Apaštalas Baltramiejus|Šv. Baltramiejaus]] vardu, šimtmečių bėgyje ji keletą kartų buvo rekonstruota. Parapija apėmė didžiulį Nalibokų miškų masyvą, Rusijos akademiko [[Piotras Kepenas|Piotro Kepeno]] [[1857]]  m. duomenimis parapijiečių daugumą sudarė lietuvių tikintieji. <ref>[http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=4536&Itemid=329 Kazys Pakštas. ''Keletas samprotavimų apie lietuvių ribas'' // Aidai]</ref> 1907  m. bažnyčioje kunigavo garsus lietuvių visuomenės veikėjas [[Alfonsas Petrulis]]. [[1943]]  m. medinė šventovė sudegė.

[[1936]]  m. iškilo nauja, mūrinė katalikų bažnyčia. Konsekruota Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo vardu ji taip pat nukentėjo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais, [[1994]]  m. buvo atstatyta ir grąžinta tikintiesiems (apie 1990  m. veikė laikinoji koplyčia).

== Ūkinė veikla ==

[[Vaizdas:Nalibaki. Налібакі (1900).jpg|thumb|right|180px|Sodyba Nalibakuose 1900  m.]]

Aplinkinės dirvos yra smėlėtos, nederlingos. Didelio susidomėjimo sulaukė randama [[balų rūda]]. Jau [[XVIII a.]] antrojoje pusėje kaimo kaimynystėje Radvilos ją pradėjo kasti ir lydyti [[geležis|geležį]] pastatytose krosnyse. Dokumentaliai patvirtinta, kad [[1795]]  m. ir [[1820]]  m. Nalibokuose veikė [[potašas|potašo]] fabrikėlis. XX a. balų rūdos atsargas tyrė geologas [[Jan Wojciechowski|Janas Voicechovskis]].

Visgi labiausiai kaimas išgarsėjo savo stiklo gamyba  – [[1722]]  m. [[Lietuvos didysis kancleris|LDK kanclerio]] [[Karolis Stanislovas Radvila|Karolio Stanislovo Radvilos]] našlė [[Ona Kotryna Sanguškaitė]] Nalibokuose įsteigė pirmąją dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje [[Manufaktūra|manufaktūrą]]. Beveik pusantro šimtmečio laikotarpyje buvo gaminami [[Krištolas|krištolo]] šviestuvai ir kielikai, stalo indai. Fabrikas uždarytas [[1862]]  m., jo produkcija išliko muziejų rinkiniuose.

Nemažai nalibokiečių vertėsi medžiokle, jie kunigaikščiams Radviloms tarnavo vedliais ir varovais. Kaimo centre stovėję medžioklės rūmai išgyveno per visuotinį gaisrą, bet buvo nugriauti [[1948]]  m.

== Žymūs žmonės ==

* John Stanley Miszuk (g. 1940  m.)  – amerikiečių ledo ritulininkas

== Išnašos ==

== Šaltiniai ==

* [http://cyfrowaetnografia.pl/Content/1429/Strony+od+EP_XXXVIII-4_Demski.pdf Dagnoslaw Dembski. ''Naliboki i Puszcza Nalibocka  – zarys dziejow i problematiki'' // Etnografia Polska, T. XXXVIII: 1994, Z.1-2]

* [http://www.gowild.lt/keliones-2/objektai-svetur/naliboku-giria/ Česlovas Kudaba. ''Nalibokų giria'']